Feisbuku naudojuosi beveik 14 metų, per visus šiuos metus jame nugulė daug mano gyvenimo – kelionės, asmeninės šventės, visa mano veislyno veikla, šunų parodų pasiekimai ir visos mano išveistų šuniukų nuotraukos. Atsidariusi feisbuką galiu matyti, kaip auga mano taksai, nes vyresniajam kaip tik tuojau sueis trylika. Jame galiu rasti ir savo jau į vaivorykštės šalį išėjusių augintinių ir žmonių, kurie man buvo brangūs, bet jų neliko, nuotraukų. Ir taip, ne visas tas nuotraukas esu išsisaugojusi kitur. Deja, feisbuko akyse dabar aš esu ne šuniukų mylėtoja, o pavojinga teroristė ar bent jau terorizmą palaikanti persona. Ir pikčiausia, kad taip nutiko visai ne dėl mano kaltės.
Deja, feisbuko akyse dabar aš esu ne šuniukų mylėtoja, o pavojinga teroristė.
Praėjusios savaitės pradžioje netikėtai gavau FB pranešimą, kad mano kvietimą draugauti patvirtino kažkoks užsienietis keistu vardu, kurio draugauti tikrai nekviečiau. Pašalinau jį iš draugų ir po kelių sekundžių pamačiau, kad neva vėl pati jį pakviečiau draugauti. Supratau, kad kažkas ne taip. Tą pačią akimirką gavau ir feisbuko pranešimą, kad mano paskyra gali būti užgrobta. Puoliau keisti slaptažodį, kaip man buvo rekomenduota, tada pastebėjau, kad mano siena pilna prikelta karinių vaizdų, propaguojančių terorizmą. Skubėjau juos trinti, bet nespėjau – „Facebook“ blokavo mano paskyrą dėl turinio neatitinkančio jų standartų. Ir nesvarbu, kad tas turinys paskelbtas nesuprantama man kalba ir rašmenimis.
Iš pradžių labai nesijaudinau – galvojau, tuojau čia peržiūrės tą mano paskyrą, pamatys, kad ji buvo užgrobta ir atkurs. Nė velnio. Nusiunčiau jiems ir savo asmens dokumentus (dabar jie to reikalauja, norėdami įsitikinti, kad jūs tikras žmogus), bet tai nepadėjo. Mano paskyra turėjo ir tapatybę patvirtinantį mėlyną ženklelį. Dar po kelių dienų gavau pranešimą, kad įsibrovėliai mano vardu dar ir užsisakė sau nemažai reklamos. Tiesa, sąskaitą naudoja ne mano, bent tokia paguoda.
Yra tokia nauja schema – įsilaužiama į paskyrą, užsisakoma ten reklamos ir tada publikuojamas įrašas, susijęs su vaikų pornografija, terorizmu ar bet kuo, kas tave automatiškai blokuotų.
Pasirodo dabar yra tokia nauja schema – įsilaužiama į tavo paskyrą, tuomet užsisakoma ten reklamos ir tada paskyroje publikuojamas įrašas, susijęs su vaikų pornografija, terorizmu ar bet kuo, kas tave automatiškai blokuotų ir tu niekaip negalėtum tos jų užsakytos reklamos atšaukti. Taip man paaiškino vienas IT specialistas. Dar viena problema – susisiekti su gyvu žmogumi feisbuke, kuris galėtų suprasti situaciją, – neįmanoma. Visą savaitę bandžiau rašyti ir per jų pagalbos centrą ir elektroniniu paštu – nulis reakcijos. Kaip mano paskyra buvo nulaužta, irgi neįsivaizduoju, nes slaptažodis tikrai nebuvo lengvai atspėjamas.
Va taip per vieną dieną mano beveik 14 metų įdirbis kuriant aplink save gyvūnus mylinčią auditoriją dingo. Dingo su ilgus metus kauptais draugų iš viso pasaulio kontaktais ir beveik 40 tūkstančių sekėjų. Tiesa, automatiškai buvo užblokuota ir mano „Instagram“ paskyra su beveik 30 tūkst. sekėjų – nes ji buvo susieta su feisbuku. Dingo prisiminimai, turinys, kontaktai. Dingo ir galimybė užsidirbti, nes ne paslaptis, kad turint tokį sekėjų skaičių į socialinių tinklų naudotojus dažnai kreipiasi įmonės, norinčios reklamos. Šio dalyko man gaila mažiausiai, bet vis tiek tos kas mėnesį ateinančios įplaukos labai padėdavo šiais brangios elektros laikais.
Dingo prisiminimai, turinys, kontaktai. Dingo ir galimybė užsidirbti.
Kas čia tokio, juk čia tik feisbukas? Greičiausiai dauguma jūsų taip pagalvojote. Galbūt jums tai tik feisbukas, o man jame virė pusė mano gyvenimo. Ilgus metus kurta socialinė mano terpė man svarbi. Taip, tikrai būna didesnių bėdų ir problemų, bet šita situacija stipriai apsunkina mano gyvenimą. Ir taip, man gėda prisipažinti, bet aš dėl to verkiau – gailiai ir pasikūkčiodama, nes man labai gaila mano 14 metų darbo ir vaizdo įrašų, kuriuose, pavyzdžiui, mano nuo vėžio miręs taksas Ruonis šoka laimės šokį. Gaila ir pikta, nes aš dėl šios situacijos visai nekalta.
Man gėda prisipažinti, bet aš dėl to verkiau – gailiai ir pasikūkčiodama.
Tai susikurk naują anketą ir gyvenk toliau. Tikriausiai ir taip skaitydami šį tekstą pagalvojote. Aha, gerai būtų. Galvojate nebandžiau? „Facebook“ mano visas naujas anketas blokuodavo per kelias minutes nuo jų sukūrimo. Greičiausiai dėl to pačio IP adreso. Galiausiai, po pusantros savaitės bandymų ir keturių naujų anketų (taip, visoms reikia atskiro el. pašto) man pavyko vėl patekti į feisbuką, tik nežinia, ar ilgam. Pakviesčiau jus mane iš naujo pasekti, bet nesu tikra, ar tą anketą pavyks išlaikyti bent kelias dienas.
Ir manau, kad tai neteisybė, nes visokie FB komentuotojai, kasdien skleidžiantys neapykantą apie gėjus, skiepus, valdžią, anketas turi ir niekas jų neblokuoja, o tetą Skaivą su septyniais šuniukais – blokuoja.
Ai, dzin, čia nutiko ne man. Taip dabar galvojate. Negalvokite. Nes vieną dieną ir pas jus gali įsilaužti, o FB botai net nepasirūpins įsigilinti į situaciją. Esi „teroristas“ ir viskas, nors vienintelis tavo gyvenime terorizmas buvo erzinti savo sekėjus gražiomis mažų taksų nuotraukomis.
Gal atsiras tokių, kurie galėtų man padėti?
Aš tikiu, kad dabar tarp skaitančių šį tekstą bus tokių, kurie džiaugsis mano nelaime. Viskas gerai – džiaukitės, aš tiesiog tikiu karma. Bet gal atsiras ir tokių, kurie galėtų man padėti? Gal jūs ambicingas teisininkas? Sumanus IT specialistas ar tiesiog žmogus, susidūręs su panašia situacija? Gal turite panašios patirties ir patarimų? Parašykite man laišką adresu skaivaj@gmail.com, nes aš pasiduoti neketinu, tai ne mano būdui. Tikiu, kad yra gerų žmonių. Nes kol kas aš vis atsitrenkiu į sieną – žinomas kibernetinio saugumo ekspertas bandė mane gelbėti, bet nepavyko, o įmonė, tiesiogiai atstovaujanti „Facebook“ Lietuvoje, man parašė, kad nepadės, nes aptarnauja tik verslo anketas.
Būsiu jums dėkinga ir už pagalbą, ir už šio teksto pasidalinimą feisbuke, gal kas nors jį sugalvos išversti ir nusiųsti bent vienam gyvam žmogui toje kontoroje.
Ir saugokit savo paskyras, nes vieną dieną ir iš jūsų gali per akimirką pavogti visus brangius prisiminimus.
Daugiau autorės S.Jasevičiūtės tekstų rasite ČIA.
