Aš irgi papuoliau, tarp tų besikeikiančių. Pirmadienį ryte nubudus likau ne tik be kavos, bet ir be dviejų senų obelų savo kieme, kurios abi gulėjo nulenktos prie žemės. Medelių gaila, bet visas „malonumas“ tik prasidėjo. Nuosavame name gyvenu jau apie aštuonerius metus, tačiau elektra dažniausiai dingdavo vos kelioms valandoms. Tada pabumbėdavau, pasikeikdavau ranka atsidarydama garažo vartus, kurie jau nėra nauji ir stringa, todėl paprakaituoti tenka, bet tuo viskas ir pasibaigdavo.
Todėl ir šį pirmadienį nerimo nebuvo – išvažiavau į darbą, kavos gavau degalinėje, plaukai išdžiūvo patys. Aišku, jei būčiau fifa – būtų sunkiau, nes be feno ir tiesintuvo plaukai taip gerai neatrodo, o pasidažyti be tinkamos šviesos yra sudėtinga. Bet aš ne fifa, todėl neburbėjau.
„Tuojau viską sutaisys“ – ramiai sau galvojau, bet dėl viso pikto darbe pasikroviau telefoną ir „power banką“.
Ne toks jau stiprus buvo tas vėjas ir lietus, kad čia viskas imtų ir atsijungtų, bet, panašu, taip atrodė tik man. Grįžus namo
