Taip, jau gyvename tais laikais, kai ištekėti moteriai nėra didžiausias gyvenimo pasiekimas. Ir tai labai gerai. Tačiau visgi dauguma moterų nori tos akimirkos, kai mylimas žmogus paprašo jos būti jo žmona. Moterys tą savo norą aiškina daugeliu dalykų – santuoka parodo vyro atsakomybę, suteikia statusą, duoda bendrą pavardę visai šeimai, suteikia turtinius garantus, galu gale suteikia pasitenkinimą giminėms ir artimiesiems ar net įrodo meilės stiprumą.
O va vyrai priešingai – turi nemažai priežasčių, kodėl taip ir nesiryžta vesti.
Nesakau, kad visi vyrai tokie. Mano draugų rate yra porų, kurios susituokė po pusmečio draugystės. Bet tokių, kurie tempia laiką ir apie vedybas negalvoja taip pat yra nemažai. Kodėl jie taip elgiasi? Su draugėmis padarėme vyrų apklausą ir pabandėm išsiaiškinti kas jiems, po velnių darosi?
„Kai atsiklaupiu, skauda kelius“, – juokavo vienas pažįstamas. Soriukas, bičiuli, tokie juokai mums nejuokingi – pirškis atsistojęs.
O štai čia ir rimtos priežastys:
Kartais dėl to, kad mums nesiperša kaltos būname pačios. Taip, tikrai pačios. Sena tiesa – ne visi vyrai supranta mūsų subtilias užuominas. Yra vyrų, kuriems reikia pasakyti tiesiai šviesiai. O mes sau galvoje susikuriam iliuziją, kad jis nuo ilgesingo mūsų atodūsio romantinės komedijos metu suvoks, jog ir mes labai norim ištekėti.
Ir tada pykstam, jog jis nesiperša. Jis tiesiog nesupranta, jog tai mums svarbu. Draugės vyras pasakė: „Aš ilgą laiką galvojau, kad jai gerai ir taip. Ir tik tada kai ji paaiškino, jog santuoka jai svarbi supratau, kad man taip pat svarbu, kad ji jaustųsi laiminga.“ Todėl nedūsaukit – paklauskit, ar jo planuose yra vestuvės.
Yra vyrų, kurie bijo vesti, nes jų artimoje aplinkoje buvo labai skaudžių skyrybų patirčių. Jie matė – koks tai ilgas, daug nervų reikalaujantis procesas, kokios skaudžios būna dalybos. Tokia patirtis apie santuoką sudaro neigiamą nuomonę.
Dar prisideda vedę draugai, kurie vyriškų vakarėlių metu lepteli: „Oi po santuokos sekso sumažėjo“. Kai viskas susideda į vieną – ta santuoka vyrams tampa kaip baisus baubas, nes po jos – viskas tik blogėja. Ir jie bijo. Kaip įveikti tokią baimę tikrai nežinau. Bandyti būti mylinčiai ir kantriai, kad jis suprastų, jog ne visi žmonės vienodi. Arba bėgti, nes jo baimės griauna jūsų gyvenimą.
Yra vyrų, kurie laukia, kol taps jūsų vertais vyrais. Va kai jau galės jums nupirkti namą , automobilį, iškelti vestuves už 20 tūkstančių eurų, tada ir ves. Dabar to negali, todėl neveda. Ir jei jūs sugebėtumėt jam paaiškinti, kad nenorit prabangių vestuvių, kad tikit jo sėkminga ateitimi, kad mylit jį ir skurde – gal ir vestų. O gal ir ne, nes tai vienas populiaresnių vyriškų atsikalbinėjimo būdų.
„Kai turėsim atliekamų pinigų – ženysimės“, – sako jie. O tų atliekamų pinigų gali ir nebūti niekada, nes jis visada ras kur juos protingiau išleisti.
Dar vienas populiarus vyriškas pasiteisinimas: „Juk ir taip gerai.“ Vyras gyvena su jumis, jaučiasi stabiliai, vestuvės jam – kažkokia permaina, o permainų savo ramiame gyvenime jis nenori. Juk ir taip gerai, ko jūs dar norit, juk kasdien miegat kartu, buitis bendra, kam tau dar ta santuoka?
Tokie vyrai dažnai sako: „Štampas pase nieko nepakeis.“ Ir realiai nemato poreikio kažką keisti. Ir dar mato būdą visada lengvai išeiti, tik nepagalvoja, kad lengvai išeiti galite ir jūs.
Ir paskutinė – baisiausia priežastis, kuri dažniausiai yra pagrindinė, o viršuje paminėtos būna pateikiamos kaip atsikalbinėjimai – jūs tiesiog ne TA moteris. Su jumis gera, patogu, jauku, faina, su jumis būna neblogas seksas, bet jūs ne ta moteris. Gal TA buvo praeityje, o gal jis vis įsivaizduoja, kad kažkada sutiks TĄ. Bet jūs ne TA ir viskas. Ir taip jau būna. Tiesa ir moterims taip būna, tik jos rečiau gyvena su vyrais iš patogumo. Esat susidūrę su situacija, kai vyras ilgai draugauja su moterimi, tada išsiskiria, sutinka kitą ir ją veda po pusmečio? Aš esu. Ir tai reiškia vieną – jis galų gale sutiko TĄ, kada atsikalbinėjimų jam nereikėjo, jis taip nenorėjo jos prarasti, kad kuo skubiau vedė.
Jei jūs esate moteris, kuriai santuoka svarbu – netylėkite ir nelaukite tos stebuklingos dienos, kada jis praregės ir nuspręs jus vesti. Kalbėkite, pasakykite savo vyrui, kad tai jums svarbu. O jei tai nepadės ir vyras nevertins jūsų norų – darykite išvadas – gal jam ne taip ir baisu jus prarasti?
Nes statistika, deja, ne moterų pusėje. Štai ką sako porų tyrimai: jei pora pragyveno kartu daugiau kaip 7 metus, o po to visgi išsiskyrė – tikimybė, kad vyriškis sukurs naują šeimą, siekia 63 procentus. O štai su moterimis priešingai – 70 procentų moterų, po nutrūkusių septynerių metų santykių taip ir nebeišteka.
