Vyrai Labukai taip neerzina, kaip visokios kitokios žinutės, kurių, tikriausiai, kiekvienas bent kiek daugiau žinomas žmogus gauna po kelias dešimtis kasdien. Aš irgi gaunu.
Gaunu žinučių su klausimais apie šunų priežiūrą, drabužius, kuriuos dėviu, ar kosmetiką, kurią naudoju. Gaunu prašymų padėti išspręsti santykių problemas ar šiaip smalsių klausimų apie savo gyvenimą.
Labai stengiuosi žmonėms atsakyti ir padėti, bet yra kelios išimtys. Aš stebiuosi, kodėl dauguma žmonių yra primiršę apie bendravimo etiketą, jis galioja ne tik skambučiams telefonu, bet ir žinutėms, rašomoms feisbuke ar instagrame.
Jei jau rašote nepažįstamam žmogui su kokiu nors klausimu, pasistenkite tai padaryti padoriu laiku.
Pradėkime nuo laiko. Niekas manęs taip nesunervina, kaip naktiniai rašinėtojai. Aš puikiai suprantu, kad prie tamsos daugiau drąsos, tačiau trečią valandą nakties gauta žinutė su kokiu nors klausimu manęs niekada neįkvepia į ją atsakyti. Septintą valandą ryte gautos žinutės irgi nedžiugina. Jei jau rašote nepažįstamam žmogui su kokiu nors klausimu, pasistenkite tai padaryti padoriu laiku.
Aš miegu neišsijungusi telefono garso (kad nutikus nelaimei, galėčiau artimiesiems būti pasiekiama), tad trečią valandą nakties gavusi klausimą „Labas, o kur pirkai savo suknelę?“ – visiškai nenoriu geranoriškai į jį atsakinėti. Priešingai – noriu parašyti ką nors pikto, bet esu mandagi, todėl nerašau.
Tujinimas. Yra žmonių, kurie labai mėgsta visus vadinti TU, na, nes juk visi mes čia savi ir nėra juk čia ponų. Mane auklėjo kiek kitaip, jei žmogaus nežinau, nesvarbu, kad jis net jaunesnis už mane, aš sakau jam „Jūs“. To tikiuosi ir iš kitų.
Todėl visos žinutės: „Labas, sakysiu tau TU, nes mūsų amžius panašus“ – mane erzina ir atsakyti į jas aš nebenoriu. „A, girdi, gal gali man padėt čia tokiu klausimu?“ – irgi labai numuša norą padėt bet kokiu klausimu. Ne dėl to, kad jaučiuosi labai pasikėlusi, o dėl to, kad jei jau ruošiuosi gaišti savo laiką, atsakinėdama kitam žmogui, noriu, kad mūsų bendravimas būtų abipusiai mandagus.
„A, girdi, gal gali man padėt čia tokiu klausimu?“ – irgi labai numuša norą padėt bet kokiu klausimu.
Neryžtingumas. Jei jau pasiryžote parašyti nepažįstamam žmogui kokiu nors klausimu, tai ir rašykite iškart visą klausimą. Bet ne, žmonės labai linkę pradėti iš toli. „Labas, ar galiu patrukdyti?“ – rašo man daugelis. Tai tu jau patrukdei. Rašykite iškart, ko norite paklausti, nes parašius A reikia rašyti ir B.
Garso žinutės. Šiaip garso žinutės yra labai puikus dalykas, kuris pagelbėja, kai neturi laiko susirašinėti su draugais. Su draugais. Iš nepažįstamų žmonių gaunamos garso žinutės mane glumina.
Neseniai gavau apie dešimt garso žinučių iš moters, kuriose ji lėtai, labai nekonkrečiai ir neaiškiai kažką man bandė pasakyti ir kažko paprašyti. Dešimt minučių laiko klausant nepažįstamo žmogaus kalbos, man yra kiek daugoka. Prisipažinsiu – neatsakiau, nes nesugebėjau išklausyti iki galo. Nes jei žmogus negerbia mano laiko, tai nenusipelno ir atsakymo. Bendrauti su nepažįstamais garso žinutėmis – prasta mintis.
Kosmonautai. Šios savaitės pradžioje gavau žinutę: „Tu turi padėt man išimti mikročipą, kurį man jūs visi įdėjot! Aš kankinuosi, ir tu dėl to kalta.“ Daug baisių veidelių, daug šauktukų.
Pasižiūrėjau – pilnatis. Tokios žinutės ir juokina, ir kartu liūdina, nes parodo, jog aplink mus tikrai yra žmonių, kuriems reikia rimtos pagalbos. Ir į tokias žinutes atsakinėti irgi nereikia, nes tik suaštrinsit žmogaus būseną.
Šiame tekste papasakojau kokios žinutės nepatinka man, tačiau manau, kad bet kuris žmogus nori, jog su juo nepažįstami, tikėdamiesi kokios nors pagalbos ar dominančio atsakymo, bendraus padoriu laiku ir mandagiai.
Mandagumas šiaip yra priemonė atidaryti daug durų. Bent jau aš tuo tikiu ir į tokias žinutes atsakau visada.
Daugiau S.Jasevičiūtės tekstų rasite ČIA.
