Primenu, kad man tikrai daugiau nei trisdešimt metų. Ir žinokit, aš pati vis dar nejaukiai jaučiuosi, kai reikia pirkti tualetinį popierių ar moteriškos higienos reikmenis, todėl šios prekės į mano vežimėlį nugula paskutinės, būna apdėtos kitomis prekėmis ir aš skuodžiu į savitarnos kasas, kad tik niekas nesuprastų, jog aš namie valausi užpakalį tualetiniu popierium.
Aš save laikau tikrai drąsiu žmogumi, tačiau įsigilinusi pastebiu, kiek daug nejaukumų yra mano gyvenime. Ir tikrai ne mano vienos. Pakalbėjusi su aplinkiniais išsiaiškinau, kad kiekvienas turime be galo daug kasdienių situacijų, kurios visos yra kaip ir normalios, tačiau verčia mus jaustis nepatogiai. Galėčiau net sudaryti top penketuką:
1. Drovaus užpakalio sindromas
Šiuo pavadinimu vadinama situacija, kai žmogus nelabai gali atlikti rimtų reikalų ne savo namų tualete. Ir jis varijuoja nuo paprasto jaudinimosi „O ką pagalvos žmogus, iškart po manęs užėjęs į tualeto kabiną“ iki rimtų problemų – kai žmogus, išvažiavęs savaitei paatostogauti į užsienį, negali ten tuštintis, nes ten... ne namai. Kiek drovus jūsų užpakalis, sprendžiate jūs patys, tačiau bet kokiu atveju tai kenkia jūsų užpakaliui ir kelia stresą.
2. Alkoholikai
Žmonės, kurie nejaukiai jaučiasi pirkdami alkoholį. Nes juk visi žiūri ir galvoja, kad jie girtuokliai. Viena mokytoja pasakojo, kad kartą jos mokinys pamatė ją perkant alų, kurio jai reikėjo troškinio gamybai, ir ji įsivarė kompleksą pirkti alkoholį visam gyvenimui. Kita moteris taip bijojo pirkti alkoholį būdama su vaiku, kad iki šiol to nedaro, nors vaikui jau šešiolika metų. O jei tenka pirkti ryte? Koks siaubas, juk visi pamatys ir tikrai pagalvos, kad jums reikia atsipagiriot!!!
3. Pasileidėliai
Na kodėl kaskart pirkdama prezervatyvus ar nėštumo testą tu jautiesi taip, lyg visi tave stebi ir galvoja, kad esi prostitutė ar geriausiu atveju nimfomanė? Šis jausmas nesvetimas daugeliui. Užuot didžiavęsi savimi, jog užsiminėjam saugiu seksu, stovim nuleidę galvas prie kasos ir tikimės, kad šis pirkimo procesas praeis greitai ir nebus užfiksuotas aplinkinių žiūrovų.
4. Varguoliai
Pasigirsiu, aš jau išmokau nebesijausti blogai, kai iš drabužių parduotuvės išeinu išsimatavusi pusę jų asortimento, bet nieko neišsirinkusi. Jau nebesiteisinu „Dar pagalvosiu.“ „Šiandien ne mano diena.“ Tačiau labai daug moterų jaučiasi nejaukiai. O jei dar kokia naglutė pardavėja šypsodamasi į akis paklausia: „Tai niekas netiko?“ – norisi prasmegti su visom pakabom skradžiai į žemę. Mums atrodo, kad mus vertina kaip žmones, neįperkančius tų rūbų, nors dažniausiai tie rūbai būna per prasti, kad juos norėtume nešioti.
5. Melagiai
Sakyti „ne“, „netinka“, „nenoriu“ būna labai nejauku. Todėl meluojame išsijuosę. Retas kuris jaučiasi jaukiai atnešęs atgal į parduotuvę nepatikusias prekes grąžinimui. Retai kada jautiesi gerai, kai teta Aldona, patiekusi beskonį marmalą, kurio neįmanoma valgyti, prašosi komplimentų. Vien dėl šio nejaukumo vis dar nebankrutuoja pardavimai telefonu. Nes retas kuris mūsų labai lengvai pasako: „Alio? Ne, man neįdomios jūsų siūlomos nesąmonės, jūsų darbas bjaurus, nebeskambinkit. Viso gero.“ Mes mieliau tampame melagiais, kad tik išvengtume to nejaukumo jausmo. „Oi kaip skanu, teta Aldona, gal įdėkit man į namus, vyrui parnešiu paskanauti.“ Bet nešat ne vyrui, o į sodą kurmiams nuodyti.
Be šių mano išvardintų, dar yra begalės įvairiausių nejaukumų, kurie mus persekioja kasdien. Vieniems nejauku įeiti į parduotuvę su rūbais, kuriuos ir pirkote toje parduotuvėje, kitiems nejauku maitinti kūdikį mišinuku. Yra žmonių, kurie nejaukiai jaučiasi su svetimom šlepetėm, yra ir tokių, kurie negali kalbėt su gražiais žmonėmis. Labai nejauku pagadint orą savo automobilyje ir po minutės būt sustabdytai policininko ir atvert jam langą. O labiausiai nejauku netyčia pagadinti orą intymios akimirkos metu.
Jaukaus jums vakaro su visais savo nejaukumais.
