Tai buvo visiškai nereikalingas patarimas vaikui, kuris tik privertė jauną mergaitę neigiamai vertinti savo kūną. Per gyvenimą nesutikau nei vieno vyro, kuris būtų matavęs tarpą tarp šlaunų, jiems tas kitas tarpas visada svarbesnis. Na, ok, čia toks mužikiškas palyginimas, atsiprašau vyrų už jį. Tiesa ta, kad vyrai moteris veda arba neveda tikrai ne dėl tarpų tarp šlaunų. Močiutė tą kartą buvo labai neteisi.
Močiutės dažnai duoda labai vykusių ir labai nevykusių patarimų. Mano gerai draugei močiutė visą gyvenimą sakė: „Tik netekėk už rudakio, bus piktas ir gers labai daug.“ Spėkit, už ko ištekėjo draugė? Žinoma, kad už rudakio, puikaus, švelnaus ir sportininko vyro, kuris alkoholio visiškai nemėgo.
Draugės močiutė, negalėdama pripažinti, jog buvo neteisi, kelerius metus iš eilės per visas giminės šventes įkyriai siūlydavo jam degtinės, sakydama, kad vieną dieną tikrai „pramuš“ ir jis taps piktu alkoholiku. Nepramušė, bet močiutė nepasidavė ir sakė, kad tai tik laiko klausimas. Tokios užsispyrusios būna močiutės.
Draugei močiutė visą gyvenimą sakė: „Tik netekėk už rudakio, bus piktas ir gers labai daug.“
Aš močiučių jau nebeturiu, labai dėl to liūdna. Bet kol turėjau, jos man irgi duodavo įvairiausių patarimų. Vieni jų skambėdavo keistai, ir tik praėjus daugeliui metų aš juos įvertinau.
Štai močiutė Bronė man visada sakydavo, kad sriuba, paskaninta kepintais lašinukais, daug geresnė. Pykdavau ir ginčydavausi – kam dar papildomi riebalai, juk nesveika. Spėkit, kas dabar kaskart, virdama sriubą, kepina lašinukus? Aš. Nes tikrai sriuba skanesnė, o gal ir tiesiog primena močiutės, kurios aš labai pasiilgau, virtą sriubą.
Kita mano močiutė Liudvika visada sakydavo: „Kai moteriai sueina 30 metų, ji nebegali sau leisti nešioti bižuterijos, tokio amžiaus moteris verta tik aukso ir brangiųjų akmenų.“ Kol buvau jauna, nekreipiau dėmesio į šį posakį, bet greičiausiai jis pasąmonėje užsifiksavo – vos man suėjo trisdešimt metų, pasipuošusi bižuterija pradėjau jaustis nejaukiai.
Šiais laikais tiek kokybiškos ir brangios bižuterijos, tiek daug papuošalų, o man nejauku juos dėvėti, nes močiutės posakis įsišaknijo. Seniau, kai bižuterija buvo nekokybiška ir atrodė prastai, gal ir buvo prasmės jos nenešioti, bet šiais laikais viskas juk kitaip. Nepaisant to, negaliu puoštis bižuterija, ir viskas, jaučiuosi blogai, ačiū močiutei.
Vos man suėjo trisdešimt metų, pasipuošusi bižuterija pradėjau jaustis nejaukiai.
Paklausiau savo sekėjų, kokių patarimų iš savo močiučių yra gavusios jos. Gavau labai smagių ir originalių.
„Ant svetimo pimpio į dangų nenujosi“, – patarė savo anūkei viena močiutė ir, pripažinkim, kad buvo teisi, jodinėjimas ant svetimų pimpių retai kada baigiasi gerai.
„Pas tave tarp kojų tai, kuo gali valdyti vyrą, kaip tik nori“, – porino savo anūkei kita, sakyčiau, visai pasiutusi močiutė, bet irgi negali sakyt, kad ji neteisi – mokanti patenkinti savo vyrą moteris tikrai gali tuo manipuliuoti.
„Nelakuok juodai nagų – velnias nuneš“, – patarė anūkėlei trečioji, kuriai tiesiog greičiausiai nepatiko jos stilius.
Dar viena močiutė anūkei porino, kad miegojimas su daugiau nei vienu vyru per gyvenimą prišaukia nelaimę. Anūkė pabandė su keturiais, kol rado savo didelę laimę.
Kita močiutė patarė kūdikio nemaitint dažniau nei 3 valandos, nes pienas skrandukyje surūgsta. O trečioji iš asmeninės patirties nuoširdžiai patarė: „Niekada neimk jaunesnio už save vyro, nes ateina laikas, kai tu nebenori, o jis ant tavęs vis tiek lipa.“
Juokingiausiai skamba tie patarimai, kuriuos duoda svetimos močiutės.
Močiučių patarimai dažnai skamba juokingai. Juokingiausiai skamba tie patarimai, kuriuos duoda svetimos močiutės. Visiškai juokingai skamba tie patarimai, kuriuos duoda svetimos močiutės internete svetimiems žmonėms.
Tačiau į savų močiučių patarimus kartais verta įsiklausyti, net jeigu jie ir keisti. Kodėl? Nes net ir keisti patarimai gali būti puikaus pokalbio su močiute pradžia. O kalbėtis su močiutėmis įdomu.
Deja, dažniausiai tai įvertiname tik tada, kai savų močiučių jau nebeturime.
Daugiau autorės S.Jasevičiūtės tekstų rasite ČIA.
