Mano smegenys išties neišneša, kaip galima užaugti nemylint gyvūnų. Kokiame užkampyje reikia augti ir kokie traumuoti žmonės turi jus auklėti, jei suaugus gyvūnai jums kelia blogas emocijas? Aš nekalbu apie žmones, kurie vaikystėje patyrė traumas – buvo užpulti ir apkandžioti šunų – tada baimė yra natūrali reakcija. Nors net ir tokiu atveju neretas nuo šios baimės sugeba pasveikti ir įsitikinti, kad ne visi gyvūnai yra pikti. Bet nekęsti gyvūnų – nesuvokiu, kaip ir už ką?
O tų gyvūnų nekentėjų dar yra labai daug aplink mus. Ir nebūtinai jie seni ir kilę iš provincijos. Praėjusią savaitę man vedžiojant kelis savo šunis prie mūsų bandė prieiti 4–5 metų vaikas. Tiksliau, būtų priėjęs, jei nebūtų atbėgus jo mamelė klykdama: