Aš manau, kad „demonstruotis“ reikia. Reikia ne dėl tų visų piktų mamyčių ar tėvelių, o dėl visų jaunų žmonių, kurie kasdien kenčia dėl savo orientacijos. Kurie bijo būti kitokie, bijo likti nesuprasti, bijo gyventi nesislapstydami. Dauguma jaunų LGBT žmonių pamatę tą bučinį suprato, jog yra ne vieni, jog viskas mūsų šalyje vieną dieną bus gerai. Ir aš tikiu, kad bus. Tikiu, kad mažiau nei po dešimties metų tos pačios lyties žmonės galės drąsiai vaikščioti gatvėmis susikibę rankomis. Ir ne dėl to, kad norėtų demonstruotis, o dėl to, kad myli vienas kitą. Ir niekas į juos nežiūrės keistai, nes tai bus norma.
„Bet kaip tai mums paaiškinti vaikams?“ Vienas po kito tėvai, dažniausiai su tradicinės šeimos rėmeliais profilyje, šį klausimą pateikia kaip pagrindinį argumentą.
