Taip, Marselis buvo jau nejaunas šuo, gegužę jam suėjo keturiolika metų, bet netekti savo šeimos nario visada skaudu, nesvarbu, koks jo amžius. Dar dieną prieš mirtį šuo žaidė su savo mylimiausiu meškiuku, o kitą dieną nebepakilo iš guolio, nes staigiai atsisakė kepenys. Be kepenų nepagyvensi, todėl Marselis išėjo į Vaivorykštės šalį. Iškeliavo namuose, gulėdamas lovoje, kurioje visada miegojo, apsuptas jį mylinčių šeimos narių. Iškeliavo be skausmo ir kančių, nes šunys mūsų pasaulyje turi šią privilegiją.
Kitą dieną pasidalinau įrašu apie jo netektį savo socialiniuose tinkluose ir buvau
