Bet, nepaisant to, kad individualumas madingas, mes kasdien savo aplinkoje susiduriame su kopijuotojais, kurie, tiesą sakant, užknisa. Ir aš kalbu ne tik apie stilių. „Jei tave kopijuoja, reiškia tu esi autoritetas“, – pasakė man draugai, kai eilinį kartą piktinausi, jog kažkas vėl kažką daro kaip aš. Taip, tiesos tame yra, bet juk nė vienas iš mūsų nenori, kad gatvėmis pradėtų vaikščioti jų klonai.
Labiausiai mane sunervinęs nukopijuotas dalykas buvo tatuiruotė. Aš ją turiu tik vieną, savo ranka pieštą. Ir vieną dieną netikėtai pamačiau, kad žmogus, kurį aš puikiai žinau, bet su juo sutariu blogai, tokią pačią tatuiruotę pasidarė ant tos pačios vietos. Pasiutau. Net užsiregistravau pas tatuiruočių meistrą, kad mano tatuiruotę perdarytų. Tada sužinojau, kad mano kopijuotojas emigravo ir vizitą atšaukiau. Bet vis vien nemalonu gyvent žinant, kad pasaulyje yra du vienodai pažymėti žmonės. Jei tai būtų nepažįstamas žmogus – būtų ne taip apmaudu.
Ką kopijuoti normalu, o ko ne?
Pasiklausti draugės, kur ji pirko kelnes ir nusipirkus tokias pat derinti su savo stiliumi – normalu. Paprašyti plastikos chirurgo, kad jis tau pabandytų padaryt Angelinos Jolie nosį, irgi normalu. Normalu sekti žvaigždes ir pirkti tokius daiktus, kokius turi jie (jie iš to uždirba nemažus pinigus). Normalu paklausti kaimynės, kokiais dažais ji dažo plaukus ir nusipirkti tokius pat. Labai normalu išsirinkti žmogų autoritetą ir kopijuoti jo pasiryžimą, energiją, atkaklumą, siekiant savo svajonių ir tikslų.
Bet yra ir dalykų, kurių kopijuoti nereikėtų.
Nenormalu pažiūrėti per kaimynų tvorą ir įsirengti savo kiemą identiškai kaip jie. Nenormalu sekti savo buvusio berno naują merginą ir kopijuoti jos kiekvieną į soc. tinklus įkeltą nuotrauką, fotografuojantis tomis pačiomis pozomis (čia jau net truputį nesveika). Nenormalu pasiėmus kieno nors studijų darbą truputį pakeisti ir pateikti kaip savo. Nenormalu stoti studijuoti ten, kur įstojo tau patinkantis žmogus. Nenormalu rengtis lygiai taip pat, kaip rengiasi tavo artima draugė (ilgai drauge ji nebus, patikėkit). Visiškai nenormalu ateiti pas draugus į svečius, pažiūrėti, kaip jų butą įrengė dizaineris, ir pasidaryti namie remontą pagal juos. Ir tikrai visiškai nenormalu persidaryti kieno nors tatuiruotę ant savo kūno, nebent jūs abu susitarėt pasidaryt vienodas.
Visi mano paminėti pavyzdžiai – tikri, juos man papasakojo draugai, pažįstami ir mūsų radijo laidos klausytojai. Ir ta riba tarp normalaus kopijavimo ir tokio, kuris kitam labai nemalonus – labai plona. Bet kokiu atveju, kopijuodami kitą žmogų, jūs lyg ir visam pasauliui, o tuo pačiu ir sau pasakot: „Turiu per mažai idėjų ir fantazijos būti originaliu.“ Todėl, kai kitąkart sakysit savo vyrui: „Noriu tokios pačios virtuvės kaip pas Birutę“, pagalvokit, ar Birutei patiktų atėjus pas jus į svečius atsidurti savo virtuvėje?
