Ir tokių kaip jie – begalės. Neseniai socialiniame tinkle mačiau merginos įrašą, kuriame ji klausė, kaip išvengti išpažinties prieš santuoką, nes jie abu su vyru Dievu netiki ir jos labai nenori. Ir man labai nuoširdžiai kyla klausimas – kodėl žmonės tai daro? Kodėl save apgaudinėja ir būdami netikintys veržiasi į bažnyčią tuoktis? Aš suprantu tuos, kurie tai darė prieš kelias dešimtis metų – nes tada tekdavo rinktis tarp konvejerinės ceremonijos metrikacijos biure ir iškilmingesnės bažnyčioje. Tada gali ir pakentėt, pamiršti savo netikėjimą ir mėgautis bažnyčios didybe. Bet dabar? Dabar, kai gali susituokti bet kur, kur tik norisi?
Kai aš tuokiausi, net minties man nebuvo tai daryti bažnyčioje, nes man tai atrodė labai didelis veidmainiavimas. Ir net jei keli giminaičiai iš vienos ar kitos pusės to tikėjosi, aš negalėjau apie tai net pagalvoti. Nes man čia tas pats, kas vegetarui iškelti šventę „McDonald's“ restorane, tik dėl to, kad mėsainiai gražiai rankose atrodo ir visi nuotraukose atrodys sotūs. „Bet tai Kalėdas šventi?“ – sako man skeptikai ir aš negaliu su jais nesutikti. Taip, švenčiu, tik netapatinu jų su Jėzaus gimimu, švenčiu šeimos susibūrimo ir dovanų dalinimo šventę.
Prisipažinsiu, buvau labai kategoriška dėl santuokos bažnyčioje. Bet tada paklausiau savo sekėjų – kodėl jie nusprendė tuoktis būtent ten? Kodėl nusprendėte, kad jūsų šeimą turi palaiminti žmogus, kuris pats apie šeimą neturi jokios patirties? Žmonių atsakymai mane privertė viską vertinti kiek atlaidžiau.
Visų pirma, labai
