Jis pasiūlė kartu pavakarieniauti, nes Vilniuje daugiau nieko nepažįsta. Maloniai sutikau, nes įdomią draugiją aš visada mėgstu. Važiuodama į susitikimą parašiau jam, kad netrukus būsiu vietoje, ir uždėjau širdelės jaustuką. Visada juos dedu – tai man susirašinėjant įprasta. Pasirodo, nederėjo.
Vakarienės metu draugiškai kalbėjomės, nekikenau, geidulingai į jį nežiūrėjau ir išvis – jis ne mano skonio vyras. Tik staiga pajutau jo ranką sau ant kojos ir išgirdau klausimą: „Tai pas mane į viešbutį, ar pas tave?“
