Dar kartą į svečius atvažiavo bičiuliai su vaiku, kuris spardė šunis. Stipriai į šoną su koja. Paprašiau sudrausminti vaiką. Tėvai pasakė „jis tik žaidžia“. Tada išleidau iš narvo savo šunį, kuris vaikų nemėgsta (esant svečiams su vaikais, jį uždarau, nes jis ant vaikų labai loja). Kai šuo lodamas vijo vaiką per visą kiemą aš tėvams irgi pasakiau „jis tik žaidžia“. Aišku, vaikas verkė, tėvai pyko, aš likau kalta.
Ne vienam mūsų teko skristi lėktuvu, kuriame spiegia vaikas. Suprantu, kai spiegia kūdikis, jis mažas, jam nepasakysi užsičiaupt, tokio vaikučio tėvus suprantu ir užjaučiu. Bet kai isteriškai spiegia pirmokas ir kojomis tau spardo lėktuve sėdynę – nebebūni toks tolerantiškas.
Pažįstama pasakojo situaciją, kai svečiuose draugės trimetis, vis dar maitinamas krūtimi, lindo prie svetimų tetų ir prašė „papuko“. Mamytė siūlė savo, bet jis tampė draugėms už palaidinių ir sakė „noriu šito“. Mamytė kikeno, koks žaismingas jos sūnelis. Draugės jautėsi nejaukiai.
Dar kita draugė sakė, kad nustojo kviestis į svečius porą su vaikais, nes jie visada ką nors sudaužydavo, išpildavo, nupiešdavo ant sienų ir tėvai dėl to nesijautė blogai. Finalas buvo tada, kai draugų vaikai sugadino jos gimtadienį, nes visą vakarą reikalavo dėmesio, o uždegus žvakutes ant torto ir dainuojant „Su gimimo diena“ taip žviegė, kad dainos nesigirdėjo, žviegė, kad žvakutes pučia ne jie. Tėvai, aišku, leido užpūsti jiems.
Taip, straipsnio antraštė yra skambi. Ir šį kartą aš ne apie tai, kad tėvai turėtų nesivesti vaikų eidami į svečius ar neskristi su lais lėktuvu. Viskas su tuo ok, jūsų vaikai – svarbi jūsų gyvenimo dalis, todėl jūs norite, kad jie visur dalyvautų.
Tiesa, kažkada girdėjau legendinį pasakymą vienos mamos: „O kaip mano vaikas supras, kas yra baliai, jei aš jo neimsiu kartu baliavot?“. Mamyt, patikėk, suaugs ir puikiai supras, kas tie baliai, ir nereikia jam, būnant septynerių, matyt dėdės Kęsto penktą kartą su keiksmais pasakojančio tą pačią storiją, kaip jį girtą mentai pagavo. Ir vis dar manau, kad suaugusių baliuose su alkoholiu – vaikams ne vieta.
Dar labai „faini“ yra tėveliai, kurie pareiškia: „Neisim į jūsų vestuves, jei negalim atsivesti kartu Armandėlio, jam labai patinka šventės.“
Ir tik nereikia man dabar sakyti „kai turėsi savo vaikų – suprasi“. Būti apspjautam yra nemalonu, net jei daro į lėlę panaši trimetė. Nemalonu, kai tėvai neišmoko savo vaiko gerbti silpnesnio už save gyvūno, nemalonu, kai leidžia kabinėtis prie nepažįstamų žmonių. Aš turiu pakankamai supratimo, kad suprasčiau, jog per vestuves svarbiau yra jaunieji, o ne mažasis stebuklas. Ir man tikrai nereikia turėti savo vaikų norint suprasti, kad mano išvardintose situacijoje kaltas ne vaikas, o tėvai, kurie ignoruoja neigiamą savo „gyvenimo džiaugsmo“ elgesį.
Vaikai siaubūnai yra savo tėvų atspindys. Taip, greičiausiai būna išimčių, bet dažniausiai mes matome tokį jūsų vaiką, kokį išsiauklėjot patys. Ir ne, aš nesu vaikų nekentėja. Man tik labai nemalonu stebėti vaiką, į kurio neigiamą elgesį visiškai nereaguoja tėveliai. Tikriausiai suprasiu tik tada, kai turėsiu, bet dabar, atsiprašau, bet nesuprantu.
