Lygiai taip pat kaip šios moterys egzistuoja ir vyrai, kurie moka ir mėgsta dovanoti dovanas. Jie visada žino kaip nustebinti savo antrą pusę ir mėgaujasi tai darydami. Jie sugeba užfiksuoti menkiausias tavo norų užuominas, žino kur rasti tavo mėgstamas parduotuves ir prekybos centre net nesijaučia blogai. Tokie vyrai irgi lyg vienaragiai, nes jų mažai ir apie juos girdėjome tik iš draugių pasakų. Mums sunku patikėti, kad jie egzistuoja, nes dažniausiai namie turimas vyras žodį „prekybos centras“ prilygina baisiausiam keiksmažodžiui, o apie apsipirkimą internetu net nėra girdėjęs.
Šią savaitę buvau prekybos centre – jau prasideda metas kada visi mes dairomės ką padėti po eglute savo brangiausiems žmonėms. Ir besilankydama ten, mačiau kelis vyrus nervingai trypčiojančius prie vienos ar kitos lentynos. Jų veiduose buvo kančia, kakta prakaitavo, rankos nervingai drebėjo.
Labai aiškiai matėsi, kad jie mieliau būtų bet kurioje kitoje vietoje tik ne prakeiktam prekybos centre, kuriame jie TURI kažką nupirkti. Va būtent – turi, o ne nori. „Gal jums padėti?“ – klausia vieno vyro pardavėja. O aš matau, kad jam padėti galima tik kuo skubiau jį iš čia išvežus, paguldžius ant sofos ir pasakius, kad Kalėdas šiais metais atšaukia.
„Mano vyras man praėjusiais metais nieko nepadovanojo!“ – skundėsi šią savaitę viena mano radijo laidos klausytoja. Ta pati klausytoja parašė, kad kai jau šiais metais vyras jos paklausė ko jį norėtų dovanų, ji jam ironiškai atkirto: „Nieko, kaip ir praėjusiais metais.“ Vyras gal ir būtų pasitaisęs šiais metais, bet jo žmona tuo ironišku atsakymu dar labiau pablogino padėtį ir tik jam priminė – kad išrinkti ir nupirkti dovanas yra kančia.
Vietoje to, kad aiškiai pasakytų ko nori žmona dar ir apsunkina situaciją primindama, kad praėjusiais metais jis ją nuvylė. Dabar jis PATS turi galvoti ką nupirkti, kur nupirkti ir kaip reaguoti jei ta dovana žmonai visai nepatiks. Per daug neigiamų emocijų todėl kartais vyrai pasirenka lengviausią kelią – nepirkti nieko. Vistiek reakcija bus ta pati – nusivylimas.
„Bet juk aš jam daviau tiek užuominų! Visus metus subtiliai užsimindavau ko noriu!“ – sako moterys. O vyrai kol jiems pirštu nebedi į tam tikrą daiktą tų užuominų dažniausiai visai nesupranta. „Negi jums sunku pasakyt aiškiai?“ – klausia jie mūsų, o mes romantikos ir staigmenų ištroškusios kiekvienais metais vis verčiame juos prakaituoti prekybos centruose ir taip tik dar labiau nemėgti kalėdinės karštinės.
Man teko turėti vyrą, mokantį dovanoti dovanas, bet aš šios jo savybės nevertinau, kol nepradėjau gyventi su tokiu, kuris nemėgsta dovanų jokia forma. Teko susitaikyti su šia jo būdo savybe. Bet nesiruošiau likti be dovanų, todėl paaukojau romantinį faktorių ir visada aiškiai pasakydavau ko noriu. Padėjo. O matydamas kaip aš tomis iš jo gautomis dovanomis džiaugiuosi (kur jau nesidžiaugsi kai pati išsirenki ko reikia) jis jas dovanoti užsigeidė dažniau.
Daugumai vyrų gyvenimas labai palengvėtų, jei jų žmonos labai atvirai pasakytų: „Brangusis, čia mėnesio gale bus ta šventė, kai reikės dovanų. Aš norėčiau štai šio daikto, jį gali rasti štai šioje parduotuvėje. Bet jei tu, brangusis, tingi, tai aš pati sau nusipirksiu, susipakuosiu ir pasidėsiu po egle, tu man tik pervesk pinigus.“ Taip, toks variantas visiškai neromantiškas, nelieka jokios staigmenos, bet gal taip geriau nei nieko? Jei jau išsirinkome vyrą, kuriam neduota mėgautis dovanų pirkimu ir dovanojimu ir per šitiek metų nesugebėjome jo perauklėti – palengvinkime jam gyvenimą šiuo šventiniu periodu bent jau aiškiai pasakydamos ko mes norim.
Daugiau autorės S.Jasevičiūtės tekstų rasite ČIA.