„Pačią iniciatyvą galų gale įkurti tokią teritoriją vertinu labai teigiamai. Lankiausi darbo dieną anksti ryte, be manęs tuo metu buvo dar vienas šeimininkas su šunimi – jie maudėsi. Vieta visai nebloga, tvarkinga, visur kabo ženklai, kad šeimininkai susirinktų augintinių paliktus ekskrementus“, − 15min pasakojo Skaiva.
S.Kraujalės teigimu, tokių vietų Klaipėdos pajūryje anksčiau labai trūkdavo, nors tikrai daug žmonių turi augintinius, su kuriais užsiima aktyviu laisvalaikiu ir nori juos nusivesti į paplūdimį. O tai padarę bendruose paplūdimiuose, anot Skaivos, jie neretai susilaukia priešiškos reakcijos.
„Visada atsirasdavo koks piktas dėdė ar teta ir ant viso paplūdimio pradėdavo klykti, kad privalu kuo greičiau iš čia išvesti šunį, nes vaikai žaidžia, ar dar kažkas panašaus. Tad dabar šunų paplūdimyje jie nebeturi teisės reikšti pasipiktinimo“, − kalbėjo taksų mylėtoja.
Skaiva prisiminė, kad ir pati yra buvusi aprėkta dėl to, jog į paplūdimį atėjo su augintiniu.
„Aš stengdavausi niekada nepaleisti savo šunų laisvai bėgioti, bet netgi einant pakrante ir vedant šunį su pavadėliu mane yra aprėkę, kad pasitraukčiau, nes maudosi vaikai. Toks jausmas, kad tas šuo vien praeidamas užkrečia vaikus visokiomis negandomis“, − nusistebėjimo kai kurių poilsiautojų požiūriu neslėpė S.Jasevičiūtė-Kraujalė.
Pasak Skaivos, svetur su tokiu požiūriu jai neteko susidurti, o kai kuriose šalyse konfliktų nekyla su augintiniais lankantis ir bendruose paplūdimiuose.
„Užsienyje daug specialių paplūdimių augintiniams, bet ten ir į bendrus paplūdimius, skirtingai negu Lietuvoje, ateiti su gyvūnais nėra draudžiama. Gal dėl to, kad užsienio šalyse ir savimonė truputėlį kitokia, ir šeimininkai kiek atsakingesni. Tačiau ten šunys maudosi jūroje kartu su visais, guli paplūdimyje šalia savo šeimininkų. Ir tai nieko baisaus, nes kai kurie žmonės yra žymiai purvinesni už šunis“, − savo poziciją išreiškė laidų vedėja.
Galbūt netrukus požiūris į gyvūnus pasikeis ir Lietuvoje? Skaiva šiuo klausimu skeptiška: „Baikit, Lietuvoje to nebus, nes čia vis dar nemažai piktų ir šiuo klausimu pernelyg neišprususių žmonių. Dar reikėtų kokių dvidešimties metų, kad senąją kartą pakeistų nauja – tolerantiškesnė ir supratingesnė. Tada situacija galbūt ir pagerės.“
Žurnalistė neslepia, kad norėtų, jog Lietuvos paplūdimiuose atsirastų daugiau vietų, kuriose šeimininkai kartu su savo augintiniais nesijaustų nepageidaujami ar darantys kažką blogo.
„Pasižiūrėkite, kiek daug žmonių laiko naminius gyvūnus. O keletos įrengtų mažų paplūdimių visoje Lietuvoje tikrai nepakanka. Kuo jų daugiau – tuo smagiau. Juk tokios specialios teritorijos niekam netrukdo, o išskirti tuos kelis šimtus metrų tikrai įmanoma. Būtų kur kas daugiau patenkintų žmonių, visi žinotų savo vietą“, − kalbėjo Skaiva.
Plėsti artimiausiu metu neplanuoja
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, šiuo metu dvi oficialios paplūdimio zonos po 500 metrų, į kurias galima atsivesti augintinius, įkurtos Smiltynėje prie pietinio molo ir Melnragėje prie šiaurinio molo. Įrengti daugiau tokių vietų Klaipėdos pajūryje kol kas neketinama.
„Aš manau, kad pirmiausia reikia sulaukti vasaros pabaigos ir įvertinti, kaip viskas vyko, su kokiomis problemomis susidūrėme. Didelio poreikio plėsti kol kas nėra, bet spėju, kad ateityje jis tikrai atsiras“, − sakė savivaldybės atstovė.
Tiesa, I.Šakalienė sako nepritarianti minčiai, kad nieko blogo nenutiktų, jei šeimininkams apsilankyti kartu su gyvūnais būtų leidžiama ir bendruose paplūdimiuose: „Į bendrus paplūdimius ateina šeimos su vaikais, ir kai kuriems poilsiautojams šunys prie jūros yra nepriimtini. Tuo labiau kad gyventojai pasiskirstę – vieni gyvūnus myli, kiti jų nemėgsta. Kaip turime moterų, vyrų ir nudistų paplūdimius, taip yra skirta zona, kur galima vestis augintinius.“
Baudų nepaiso
Nepaisant to, kad įkurtos oficialios zonos augintiniams, „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tvirtino, kad kai kurie žmonės gyvūnus vis tiek linkę vestis į bendrus paplūdimius.
„Poilsiautojai turi žinoti, kad su šunimis draudžiama eiti į bendrą oficialų paplūdimį, juk visur yra ženklai. Bet žmonės vis tiek jų nepaiso, o paskui teisinasi, kad nežinojo, klausia, kur tas oficialus šunų paplūdimys. Arba ateina su mažiuku šuniuku, sako, nieko čia tokio, bet juk tai irgi šuo, kad ir mažiukas“, − kalbėjo A.Siakki.
Už tai, kad poilsiautojai su augintiniais apsilanko paplūdimio teritorijose, kuriose lankytis su gyvūnais draudžiama, gali tekti susimokėti. Minimali bauda svyruoja nuo 30 iki 120 eurų.
„Jei šuniukas atėjo į bendrą paplūdimį ir atliko ten gamtinius reikalus, yra viena nuobauda. Jeigu jis dar įkando kam nors, tai jau visai kita. Na, o jei susipjovė du šunys ir vienas apkandžiojo kitą, čia jau padaryta žala gyvūno sveikatai - yra dar kitas straipsnis. Jei įkando žmogui – dar kitas. Iš viso kodekse numatyta daugiau nei 20 tokių atvejų“, − komentavo Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.
O „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas A.Siakki vylėsi, kad ateityje daugės poilsiautojų, kurie su augintiniais lankysis tik išskirtinai jiems pritaikytuose paplūdimių ruožuose.
