Valentino dieną vieno paplūdimio alėjoje buvo įrengta vaizdo projekcija, sudominusi gausų būri praeivių – jie galėjo matyti tik skeletus, kurie atkartojo už širmos esančių žmonių judesius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Socialinis eksperimentas: kaip pasikeičia santykiai, kai vienas kitam į akis žiūrima 4 minutes?
Tie skeletai buvo vienodi ir į juos žiūrint nėjo suprasti, kokios lyties ar rasės tas žmogus. Po trumpos jausmų išraiškos žmonės išeidavo iš už širmos pasirodyti publikai, kas jie tokie yra: tarp jų buvo ir homoseksualių, ir mišrių porų, skirtingų religijų ar rasių atstovų, žmonių su negalia, įvairaus amžiaus.