Teismas pripažino J.Malukienę ir jos bendrovę „Imunoprofilaktikos tarnyba“ kaltais dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla. J.Malukienei ir bendrovei skirtos piniginės baudos po daugiau nei 18 tūkst. eurų.
Taip pat bus konfiskuotos gydytojos ir tarnybos gautos pajamos – iš viso apie 507 tūkst. eurų, kurie gauti už veiklą, kuriai nuteistoji ir jos vadovaujama tarnyba neturėjo licencijos.
Teismas atmetė D.Bosas civilinį ieškinį, kuriuo ji prašė jai priteisti 3 000 eurų, o dukrai – 7 000 eurų už patirtus neigiamus išgyvenimus.
15min jau anksčiau rašė, kad pati gydytoja savo kaltės nepripažįsta ir sieks išteisinamojo nuosprendžio, tuo tarpu D.Bosas nori griežtesnės bausmės ir žadėjo eiti iki Aukščiausiojo teismo.
Skundžia ir prokuratūra
Prokurorė Vaida Pužauskienė apeliacine tvarka pirmadienį apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo į kaltinamųjų suolą sėdusi medikė buvo išteisinta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde dėl nepagrįsto išteisinimo teigiama, kad kaltinamoji dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išteisinta nepagrįstai, o teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Apeliaciniu skundu teismo prašoma kaltinamąją J.Malukienę pripažinti kalta ir skirti jai 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, taip pat skirti 200 MGL (7532 eurų) dydžio baudą ir įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo prašoma pakeisti nuosprendžio dalį, kuria atmesti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Jie viršija 10 tūkstančių eurų.
Bylos duomenimis, vienai iš nukentėjusiųjų kilus abejonių ir kreipusis į teisėsaugą dėl jos dukrai atlikto skiepo, pareigūnai ėmė aiškintis įvykio aplinkybes.
Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kaltinamoji J.Malukienė būdama įmonės direktore ir gydytoja, veiklą ne vienerius metus vykdė be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas.
Tokios licencijos neturėjo ir įmonė, taigi skiepyti pacientų nei įstaiga, nei gydytoja teisės neturėjo. Įtariama, kad neteisėtai teikdama skiepijimo paslaugas, medikė gavo apie pusę milijono eurų pajamų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma taip pat leido moterį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Dėl šių priežasčių pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, iš dalies nepavyko nustatyti įmonės veiklos ir turto.
Įtariama, kad medikė neturėjo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių kelių vakcinų įsigijimą, tad pareigūnams taip pat nepavyko nustatyti, kokiomis vakcinomis nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. kovo klientai buvo skiepijami.
Aptikta ir kasos taisyklių pažeidimų, mat medikė nepagrindė dokumentais iš kasos išimtų pinigų kiekio. Pagal ataskaitas pinigų iš kasos išimta daugiau nei į ją įnešta.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma taip pat leido manyti, kad medikė buhalterinę apskaitą vykdė iš dalies nesilaikydama teisės aktų. Sukčiaudama ir piktnaudžiaudama, medikė ne tik visuomenėje, galimai, sukėlė abejonių gydymo įstaigomis, gydymo sistema, bet savo veiksmais diskreditavo gydytojo vardą.
Lietuvos apeliaciniam teismui skundas pateiktas kovo 19 d., praneša Prokuratūra.
