Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatė Vilniaus sąraše Violeta Fominienė savo politinę reklamą platina socialiniuose tinkluose ir platformoje „TikTok“.
Jos reklaminius filmukus platesnei auditorijai parodė žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas, antradienį savo feisbuke pasidalijęs keliais pavyzdžiais.
„Daug kas prašo rekomendacijų, už ką balsuoti Vilniuje. Bent jau šiai dienai tai mano visas simpatijas laimėjo Skvernelio sąrašo Vilniuje 9 numeris Violeta Fominienė arba Violeta TA Violeta.
Visiška rinkiminių TikTokų karalienė, visi TikTokai originalūs, visi vienas už kitą geresni (ypač tas su dešrainiais) – balsuokite patiktukais ir išrinkime geriausią – Lukas Savickas gal kokį prizą paskirs“, – rašė Andrius Tapinas.
V.Fominienės „TikTok“ filmukuose skamba „Yvos“ kūrinys „Nemylėjau tavęs“, „Tautinio Brando“ „Bilietas į rojų“, „Biplan“ „Labas rytas“ ir kitos dainos.
Pastaroji grupė sureagavo į jų originalios dainos panaudojimą klipe, kuriame V.Fominienė ragina už ją balsuoti kovo 5 d. vyksiančiuose rinkimuose, demonstruoja savo reklaminį plakatą, nurodo partiją, sąrašo numerį.
Portalui Žmonės.lt susisiekus su grupės „Biplan“ lyderiu Maksu Melmanu, jis teigė apie šį atvejį sužinojęs iš Andriaus Tapino įrašo. Muzikantas tikino, kad buvo „žiauriai nemaloniai nustebintas“, nes Violeta Fominienė jų leidimo tikrai neprašė.
„Tiesą sakant, net jeigu ji ir kreiptųsi, be jokios abejonės gautų neigiamą atsakymą. Reklama yra vienas dalykas, politinė reklama – dar kitoks, tad manau, kad į mūsų kūrybos naudojimą žiūrėtume labai atsargiai, juo labiau tokios dainos. „Labas rytas“ – viena iš centrinių, žinomiausių mūsų dainų“, – Žmonės.lt sakė Maksas Melmanas.
„Biplan“ nariai dėl šio atvejo jau kreipėsi į teisininkus, kadangi tai, Makso nuomone, yra vagystė.
„Visiškai nepabijosiu šito žodžio. Pavogti galima ne tik bandelę ar batoną iš parduotuvės, bet ir autorių, kurie į dainas įdeda kažką savito, nuosavybę. Rašydamas „Labas rytas, štai ir aš“ tikrai negalvojau, kad koks nors partijos kandidatas panaudos tai savo tikslais – parodys, kaip gražiai atrodo ir kokia bus graži Lietuva, kai jis prieis prie valdžios luomo. Manau, kad tai daug ką pasako apie tą žmogų – jei jis sugeba pavogti dainą savo politinei reklamai, ką darys, jei prieis prie valdžios? Rinkėjai turėtų atkreipti dėmesį“, – svarsto Maksas Melmanas.
Su panašia situacija „Biplan“ nariai jau buvo susidūrę – prieš daug metų viena partija savo politinei reklamai panaudojo „Anzelmutę“. Tiesa, tuo metu muzikantų rankos buvo surištos – tai nebuvo jų autorinė daina, be to, tuo metu visos teisės būdavo atiduodamos leidėjams.
„Teisės mums net nepriklausė, tad galėjome tik žmogiškai papykti, kad panaudotas mūsų atlikimas. Šiuo atveju yra panaudota mūsų kūryba. Kol kas nematėme, kad kažkas anksčiau būtų pavogę mūsų autorinę dainą, tačiau šis atvejis dėl to netampa mažiau nemalonus“, - Žmonės.lt pasakojo M.Melmanas.
Savo poziciją dėl politinei reklamai pasitelkto kūrinio „Biplan“ nariai anksčiau išsakė ir feisbuke.
„Pastaruoju metu iššoka istorijų, kai kažkas Biplan muziką nesuderinę naudoja savo politinei reklamai. Akcentuojame, kai tai yra nesuderinta.
Norime pabrėžti, kad Biplan nesuteikė leidimo savo kūrinių naudoti jokiai politinei reklamai, todėl prašome gerbti muzikos autorius ir atlikėjus bei nesinaudoti dainų žinomumu suponuojant galimą palaikymą atskiriems politikams.
Atskira tema, kad įvairiame Facebooko, Instagramo, Tik Toko video turinyje galima lengvai panaudoti bet kokią muziką ir autoriai ir atlikėjai neturi galimybės tokių video blokuoti.
Todėl dar kartą prašome nenaudoti mūsų muzikos savo politinei reklamai. Ačiū.
Mūsų poziciją šiuo klausimu atspindi „Biplan“ – „Brazil“, – rašoma oficialiame grupės feisbuko puslapyje.
Portalas Žmonės.lt bandė susisiekti ir su Violeta Fominiene, tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas teigė, kad dėl didelio užimtumo pakomentuoti situacijos ji negali.
Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai apie galimai neteisėtus kūrinių naudojimo politinėje reklamoje atvejus, į tai sureagavo ir asociacija LATGA. 15min gautame komentare ji priminė tiek politikams, tiek jų reklaminių kampanijų rengėjams, kad naudoti autorių kūrinius (muzikos ar dailės kūrinius, filmų ištraukas ar kadrus, poetų eiles, citatas iš romanų ir t. t. ir pan.) kaip ir bet kurioje kitoje, taip ir politinėje reklamoje galima tik gavus autorių ar kitų teisių turėtojų (pavyzdžiui, paveldėtojų ar leidėjų) leidimą. Tai galioja tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių kūriniams.
„Tai pat norime akcentuoti, kad mes, kolektyviai autorių teises administruojančios organizacijos, licencijų dėl kūrinių panaudojimo reklamoje neišduodame. Kalbant apie socialinius tinklus, savo kūrinius į juos ir į kitas platformas keliantiems muzikantams patariame atidžiai skaityti sąlygas, susijusias su autorių teisėmis“, – 15min sakė LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
Pasak L.Baškevičienės, politinė reklama dažniausiai yra susijusi ne tik su turtinėmis, bet ir su neturtinėmis autoriaus teisėmis. „Pagal ATGTĮ, autorius turi teisę prieštarauti dėl bet kokio jo kūrinio iškraipymo ar kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Be to, autorius gali visai nenorėti, kad jo kūriniai ir jo vardas būtų siejami su tam tikromis politinėmis organizacijomis ar asmenimis, kurių pažiūroms autorius nepritaria. Kalbant apie politinę reklamą, į mus besikreipiantys autoriai dažniausiai nenori, kad jų kūriniai iš principo būtų naudojami politiniais tikslais ir tai nieko bendro neturi su autoriniu atlyginimu“, – patirtimi dalijosi LATGA vadovė.
