Kartu su vyru atostogauti į jo gimtinę išvykusi Raimonda čia ne tik ilsėjosi, bet ir spėjo surengti mini turą. Kelionės tęsėsi ir grįžus iš egzotiškos salos, mat nieko nelaukdama atlikėja išvyko koncertuoti į Lietuvą.
Interviu su 15min atlikėja atvirai papasakojo apie išmoktas santykių pamokas, kardinaliai pakeistą gyvenimo būdą, alkoholio atsisakymą ir muzikinius planus.
– Kaip pati pripažinai, kiekvienas apsilankymas Mauricijuje tau yra išties ypatingas. Kuo tave pakerėjo ši sala?
– Kiekvieną kartą grižus į salą apima keistas jausmas, jaučiuosi lyg grįžusi namo. Nors tai normalu, nes ten gyvena žmonės, kurie mane vadina seserimi ir dukra, perka man sukneles, su dviračiais keliauja į vietinį kaimą parvežti šviežiai spaustų mango sulčių ir atsargiai prižiūri, kad kokosas nenukristų ant galvos (juokiasi).
Kelionė iš Europos į Mauricijų tikrai ilga, vos tik nusileidęs pasijunti esąs kitoje planetoje. Gamtos, paplūdimių grožis neprilygstamas, tai puiki vieta ir egzotikos, ir klasikos mėgėjams. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Mauricijuje galima rasti visko, ko trokšta širdis.
Tai mažytė sala Indijos vandenyne su nuostabiais saulėlydžiais, nuostabiu maistu, šviežiais vaisiais ir labai maloniais vietiniais gyventojais. Sala labai populiari tarp jaunavedžių – daug naujų šeimų čia vyksta atšvęsti medaus mėnesio. Mauricijus – labiausiai apgyvendinta ir išsivysčiusi sala Indijos vandenyne, joje gyvena skirtingų rasių žmonės: afromauriciečiai, kurių protėviai kilę Madagaskaro, indomauriciečiai – jų protėviai iš Indijos ir Nepalo, franko- ir anglomauriciečiai, kurių protėviai – europiečiai. Visi gyvena po viena saule, savo mažytėje saloje ir savaitgaliais, po darbų, dažniausiai keliauja prie jūros.
Mauricijaus gamta – ypatinga. Aš labai mėgstu lakstyti basa, degintis ir per daug negalvoti apie makiažą ir aprangą. Mauricijuje toks klimatas, kad tu tiesiog negali būti surūgęs, tokios atmosferos labai pasiilgstu grįžusi į Europą.
– Nuotraukos išduoda, kad kelionės metu spėjai pasimėgauti Mauricijaus saule, maistu. Kaip atrodė eilinė diena Mauricijuje?
– Kelionės metu spėjau pailsėti, bet dabar tą poilsį suprantu kiek kitaip, nei anksčiau. Dabar vertinu miegą, ramybę, mėgstu nueiti į gerą restoraną, pasivaikščioti paplūdimiu ir kur nors smagiai pašokti, o ryte besimėgaujant palmių vaizdais išgerti puodelį kavos – man to užtenka, kad pailsėčiau.
Stengiausi nenusvilti, todėl tiesioginėje saulėje nesiskrudinau, bet saulė išbučiuoti spėjo, nes labai daug plaukiojau, kiekvieną dieną pradėdavau nuo pasiplaukiojimo vandenyne. Smagiausia nuvykus į Mauricijų yra tai, kad ten man nereikia sukti galvos apie kasdienius buitinius dalykus. Viskuo pasirūpina vyro šeima, jie mane labai myli, žino, kad mėgstu vaisius, tai kiekvieną rytą pabudusi rasdavau kertuočio vaisių ir šviežiai spaustų sulčių.
– Užsiminei, kad Mauricijuje ne tik ilsėjaisi, bet ir spėjai surengti koncertą. Kaip prasidėjo tavo muzikinė karjera čia?
– Praėjusį kartą lankydamasi Mauricijuje įmerkiau kojas į vietinę pramogų industriją, o šį kartą su keliomis grupėmis pavyko suorganizuoti net mini turą – keturias naktis iš eilės koncertavau visoje saloje.
Koncertuose mane priėmė labai šiltai. Paskutinį vakarą į koncertą sunkiai tilpo visi norintys, sulaukiau ir nemažai vietinės žiniasklaidos dėmesio. Koncertų metų susipažinau su labai įdomiais ir žinomais atlikėjais, su jais įrašėme ir vaizdo klipą, kuris turėtų pasirodyti jau netrukus. Džiaugiuosi, kad mano koncertai supažindino vietinius ne tik su manimi, bet ir su Lietuva.
Mauricijuje pristačiau nedidelę soul/groove programą. Mauriciečiai mėgsta šokti, jie labai noriai juda, jų energiją jauti vos tik užlipus į sceną. Aišku, gal ir mano trumpos suknelės bei įdegusios kojos padėjo (juokiasi).
Paskutinį vakarą turėjau garbės dainuoti su džiazo kvartetu, kuris neseniai grįžo iš studijų Berklyje. Jie puikiai žinomi džiazo pasaulyje Mauricijuje ir Australijoje – buvo labai gražus koncertas. Labai nustebau, kai koncertų metų supratau, kiek daug Mauricijuje gyvena ir dirba europiečių, jiems tokie koncertai – gūsis naujų, kultūriškai artimų garsų.
– Kiek laiko buvote Mauricijuje?
– Praleidome tris savaites, kitą kartą tikimės sugrįžti ilgesniam laukui, galbūt trims ar keturiems mėnesiams. Tai buvo mano idėja ir vyrui smagu, kad taip laisvai jaučiuosi man visiškai kultūriškai naujoje aplinkoje. Jis juokais mane vadina vietine.
Mauriciečiai kalba anglų, prancūzų ir kreolų kalbomis. Aš beveik per 10 mūsų bendro gyvenimo metų kreolų kalbos jau šiek tiek pramokau ir jau stengiuosi jos šiek tiek įterpti kalbėdama su vietiniais. Tokie mano bandymai visiems labai juokingi, kaimynų vaikams aš buvau didžiausias atradimas – turistė, mokanti kreolų kalbą
– Gyvenai pas sutuoktinio šeimą. Ar esate artimi, kaip dažnai matotės, kai gyvenate Europoje?
– Vimalio šeima labai tradicinė, šilta – tikras stiprios, jaukios šeimos pavyzdys. Man labai pasisekė ir aš juos labai vertinu. Dabar, kai yra internetas, kalbamės su jais kasdien. Tiek su mano, tiek su Vimalio šeima stengiamės pasimatyti bent kartą per metus.
– Kelionių metu dažnai nutinka įvairių netikėtumų. Ar jums teko susidurti su kokiomis nors kurioziškomis situacijomis?
– Šį kartą neįvyko jokių kurioziškų situacijų, tik skrydis buvo nukeltas kelioms valandoms, bet visas išlaidas padengė avialinijos, tai mums beveik atsipirko kelionės bilietas.
– Ar kelionės metu teko lankytis kokiuose nors vakarėliuose?
– Mauricijuje labai daug vakarėlių, bet saulė leidžiasi anksti, apie aštuntą valandą. Vakare jau tamsu, todėl viskas prasideda su vakariene. Mauriciečiai labai mėgsta svečius, keliauja pas gimines, švenčia gimtadienius, metines. Šį kartą teko dalyvauti Vimalio draugo vestuvėse, norėjau vilkėti tradicinį apdarą sarį, tad teko keliauti į turgų, kur jį išsirinkau, o vyro mama, kaip įprasta, derėjosi ir man liepė taip daryti – niekada nieko nepirkti, kol nenusideri. Kovo 12-oji yra Mauricijaus nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos diena, tą pačią dieną atšventėme net dvi nepriklausomybės dienas – Lietuvos ir Mauricijaus.
– Po šios kelionės grįžai į Lietuvą, kur surengei kelis koncertus. Tad koks jausmas grįžus į gimtinę, ar apsilankius nekyla noras niekur nebevažiuoti ir čia likti?
– Visada smagu grįžti į Lietuva ir tikrai turiu planų pasilikti čia ilgesniam laikui. Praėjusiais metais į Klaipėdos džiazo festivalį atvežiau Dublino gospelo chorą. Jiems labai patiko Lietuva, lankėmės Nidoje, pasakojau jiems apie Ericą Jennings. Labai didžiuojuosi būdama lietuve, pamenu, kai vienas laikraštis Prancūzijoje parašė, kad esu airių dainininkė, aš tris dienas vargau, kol pasiekiau, jog jie šią klaidą pataisytų ir parašytų, kad esu Airijos lietuvė.
– O kai taip stipriai pasikeitei ir atsisakei savo raudonų plaukų, ar žmonės gatvėje dar beatpažįsta?
– Aš pati pasikeitimų nematau, bet žinoma, sulieknėjau ir dabar labiau vertinu natūralumą. Nebesuku sau galvos dėl makiažo, daugumoje nuotraukų ir vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose aš esu be makiažo.
O gyvenimas šviesiaplaukėms išties lengvesnis. Savotiška lengvumo aura atsirado ir jie dabar labiau derinasi prie lietuvišku tautinių drabužių!
– Šiuo metu intensyviai koncertuoji, daliniesi savo muzika – kokie ateities planai, galbūt ruošiesi išleisti kompaktą? O gal dalyvauti ir „Eurovizijoje“?
– Šiuo metu Dubline baigiu įrašyti savo solo albumą ir toliau rengiu koncertus. Turiu keletą užsibrėžtų tikslų ir projektų, bet tarp jų „Eurovizijos“ kol kas nėra, nebent netikėtai atsirastų tinkama daina. Aš esu iš tų žmonių, kurie per daug apie ateitį negalvoja, man tiesiog patinka scena, pats dainavimo procesas, žmonių reakcija, tai man tam tikra terapija.
– Ne paslaptis, kad jūsų šeimai teko išgyventi nelengvą etapą, net kalbėjote apie skyrybas. Vis dėlto dabar vėl esate tarsi kumštis – kaip jūsų šeimai pavyko išsaugoti šeimą?
– Taip, mums buvo sunku prisijaukinti vienas kitą, bet aš labai vertinu tai, kad Vimalis man davė laiko savęs paieškoms, buvo šalia, net kai buvo labai sunku. Bet visi sunkumai jau praeityje, vasarį atšventėme penkerių metų vestuvių metines, jų proga ir vykome į Mauricijų. Manau, kad labai padėjo tai, kad Vimaliui labai svarbi šeima, jis ir mane išmokė tai vertinti. Pas specialistus nesilankėme, kažkaip susitvarkėme patys. Reikėjo labai daug kalbėtis tarpusavyje.
– Kaip po kilusios situacijos patys pasikeitėte, ar dabar jau tikrai grįžote į senas vėžes?
– Aš gana stipriai pakeičiau gyvenimo būdą, visiškai nebevartoju alkoholio, nerūkau, dėl to dabar jaučiuosi labai gerai. Vimalis labai pozityvus ir linksmas žmogus, tai mes dviese, kaip vaikai, ir kikename visą laiką, galbūt tas humoras ir padeda kasdieninėse situacijose.
– Prakalbus apie vaikus – ar patys nepasvajojate apie šeimos pagausėjimą?
– Apie vaikus tikrai pagalvojame ir tikrai vieną dieną ateis ta diena, kai tapsime tėvais, bet dar, kol kas, norėtume rytais pamiegoti ilgiau, juokauju, žinoma.
