Šokių studija suburia įvairaus amžiaus atlikėjus, pradedant nuo pačių mažiausių 4-5 metų vaikų, iki 4-tą dešimtį perkopusių, solidžių šokio entuziastų. Daugelis studiją laiko savo antrąja šeima, nes tai vieta, kur nariai jungiasi dėl vieno tikslo, kur atrandami nauji draugai, kur užaugę vaikai – išsineša didžiulę meilę šokiui.
Šeštadienį praūžė didysis „Modus dance“ koncertas. Tai pirmasis choreografes Viktorijos Nenartovič organizuotas renginys, kuriame susijungė įvairaus amžiaus kolektyvai ir išpildė didžią vadovės Viktorijos svajonę.
Virš 170 įvairaus amžiaus talentingų, ryškių, gabių jaunų šokėjų padovanojo žiūrovams nepamirštamus įspūdžius. „Modus Dance“ šokėjai scenoje užkūrė tikrą pirtį. Scenoje siautėjo stichija – šokio, ritmo, muzikos ir šviesų įvairovė.
Kiekviename šokyje – ryškūs, netikėti siužetai, gyvos emocijos ir atviros šokėjų širdys. Kiekvienas šokis turi savo istoriją, savo prasmę, o talentingi atlikėjai priverčia žiūrovus įsitraukti į tikrus išgyvenimus.
Šokių teatro salė buvo sausakimša nuo susirinkusių žiūrovų, kurie atėjo pamatyti koncerto „Mes Kitokie“. Programoje dalyvavo 7 kolektyvai: 4-6 metų vaikai (mažiausieji), kurie įrodo jog scenos baimė neegzistuoja, 5-8 metų vaikai – savo charizma pavergė žiūrovus, 9-12 metų grupė žavinti savo lankstumu, akrobatiniais gebėjimais ir energija, 13-16 metų paaugliai, kurie šoko apie mokyklos pirmąją meilę, judesiu bandė papasakoti apie visuomenėje egzistuojančias problemas, 16-25 metų šokėjai – virstantys įvairių profesijų atstovais ir kolektyvo „Tėveliai“, kurie susibūrė vardan vaikų, tačiau taip pamilo šokį, kad savo energija stebina ne vieną žiūrovą.
Koncerte dalyvavo „Modus Strip Plastikos šou“ grupė, kuri kalba apie moteriškumą, apie laisvą, gražią moterį, kuri nebijo savęs parodyti. Grožio salonas „Salon Plius“ pasirūpino šokėjų išvaizda. Koncertą vainikavo garsių dainininkių pasirodymai: merginų grupė „Panteros“, Rasa Kaušiūtė, Liepa Mondeikaitė ir Karolina Lyndo, kuri atliko dainą, skirtą Viktorijos Nenartovič mamai ir pravirkdė ne tik ją bet ir daugelį žiūrovų.
„Mano svajonė išsipildė. Žiūrėdama į savo auklėtinius, visada jais didžiavausi: kaip jie šoka ir kaip jie myli muziką, kaip jie bendrauja tarpusavyje, kaip padeda vienas kitam prieš pasirodymus daryti šukuosenas, persirengti, dažytis. O svarbiausia – kaip jie vienas kitą palaiko. Intensyvios treniruotės, daug prakaito, nervai – viskas atsipirko išgirdus garsius žiūrovų plojimus. Žiūrėdama į savo šokėjus braukiau ašarą per kiekvieną pasirodymą. Jie pilnai atsidavė ir įrodė, kad jie yra kitokie... “