Dar prieš premjerą spektaklio režisierius Oskaras Koršunovas, dramaturgas Marius Ivaškevičius ir aktoriai pasakojo apie spektaklio temas ir nelengvą kūrybinį procesą.
„Šio spektaklio kūrimas tai visa epopėja. Ji prasidėjo nuo spektaklio „Išvarymas“, aš vis kalbinau Marių parašyti naują pjesę. 2016 metais susitikome Maskvoje viešbutyje „Standart“, kur labai įdomus interjeras – ant sienų kabo 3D hologramos kosmine tema, aptarnaujantis personalas vaikšto su skafandrais. Marius man sako, kad yra parašęs pjesę, apie netolimą ateitį, apie žmonių gyvenimą pamainomis, apie totalinę ekologinę katastrofą, apie moterišką ir vyrišką pasaulius, apie lemiamą karą tarp liberalaus pasaulio ir diktatūros.
Galvoju kas yra: ar jam su galva negerai, ar jį tas interjeras taip paveikė. Bet atėjo toks laikas, kai mes visi pabudome ir nereikėjo eiti į darbą. Pasaulinis karantinas...“ – pasakoja spektaklio režisierius ir naujas LNDT meno vadovas.
Tada, pasak O.Koršunovo iš letargo jį pažadino Jevgenija Šermeniova, garsi rusų teatro veikėja, disidentė, gyvenanti Latvijoje. Ji pasakė, kad turi unikalią Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Miegantys“ ir pasiūlė daryti jos skaitymą per Zoomą, sukvietė unikalią tarptautinę garsių aktorių komandą. Buvo aptarimas, į kurį surinkti intelektualai, dramaturgai, kritikai.
Spektaklio premjeros akimirkos – galerijoje:
„Aptarimas tęsėsi labai ilgai. Buvo akivaizdu, kad pjesė palietė esmines aktualijas, kurios neartikuliuotos, bet juntamos, keliančios nerimą. Marius paklausė, ar galima pastatyti pjesę Maskvoje. Atsakymas vienareikšmiškas – neįmanoma. Ne tik dėl to, kad ji kritikuoja totalitarizmą, bet joje yra daug nuorodų į patį Putiną. Aš širdyje džiaugiausi, nes galvojau, kad štai Maskvoje negalima, bet Vilniuje galima.
Ačiū Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, kad patikėjo. Spektaklio kūrimas vyko labai sunkiomis sąlygomis. Viena premjera neįvyko dėl karantino, kita buvo perkelta dėl rekonstrukcijos vėlavimų. Atidėti spektaklius, kurie jau pribręsta ir yra paruošti rodyti, labai sudėtinga. Tai reikalauja ir didelės aktorių, ir kitų darbuotojų ištvermės.
Pagaliau turime tą spektaklį. Esu įsitikinęs, kad bus įvykis, labai žiūroviškas kūrinys, sukelsiantis daug diskusijų. Temos vejasi spektaklį ir dėl to yra truputį baisu. Štai ir dar viena skaudi aktualija – pabėgėlių tema, kuri irgi labai svarbi „Miegančiuose“.
Kai kalbėjau su Mariumi tame viešbutyje, negalėjom nė įsivaizduoti, kas laukia visuomenės, kokia ji gali būti, kokių gali imtis veiksmų. Dabar spektaklis skamba kaip šios dienos duotybė. Todėl tikrai galima sakyti, kad 2016 m. parašyta pjesė buvo pranašiška. Matome, kad liberalios šalys silpsta, tokios šalys kaip Kinija tampa dominuojančios“, – teigia O.Koršunovas.
Režisierius pasakojo, kad spektaklyje labai svarbi feministinė, moteriško pasaulio tema. Yra ir naujo žmogaus-kiborgo tema, naujoji visa apimanti kontrolė, kai kiekvienas mūsų skambutis ar žinutė amžinai išlieka duomenų debesyse. Taip pat kartų atskirties ir nesusikalbėjimo temos, karo baimės linija.
„Šioje Mariaus distopijoje jaučiasi visų kultinių tokio pobūdžio kūrinių (pavyzdžiui, filmų „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“, „Matrica“, „Penktas elementas“) atgarsiai. Taip pat jaučiami Orwelo „1984“ ir šiuolaikiškos filosofijos tokios kaip Beliozo, kontekstai, bet visgi Marius kaip visada sugebėjo sukurti labai originalų ir savito turinio kūrinį, nesulyginamą su niekuo“, – teigė „Miegančių“ režisierius.
Labai geri aktoriai, pasak O.Koršunovo, verti atskirų aprašymų.
„Visi labai kolektyviškai dirba ir kartu kuria individualius vaidmenis. Susidūrėme ir su dideliais iššūkiais. Futuristinė tema – nelengva. Bandymas įsivaizduoti, kokia gali būti ateitis, kurti scenografiją, kostiumus, vaizdo projekcijas, muziką, šviesas – tai buvo milžiniškas iššūkis. Tai nuostabūs darbai, kuriuos sukūrė Gintaras Makarevičius, Gintaras Sodeika, Artis Dzerve, Dainius Bendikas, Vilius Vilutis, Vesta Grabštaitė, kuriant režisūrą labai padėjo Eglė Švedkauskaitė“, – kūrybinę spektaklio „Miegantys“ komandą pristatė O.Koršunovas.
