Neeilinį pasirodymą stebėjusiai publikai 32 šokėjų pasakojamos istorijos atrodė artimos, pažįstamos. Gyvenimų atspindžiai veidrodyje leido tarsi iš šalies pažvelgti į skaitmeninį pasaulį, socialinių tinklų „burbulus“, į kuriuos vienaip ar kitaip visi yra įsitraukę. Vienam ten įžengti gal buvo nedrąsu, bet vėliau alternatyvus pasaulis tapo mielesniu, kitas įžengė iškart, jame pasiliko ir liko apgautas, – daugybė istorijų, kurios palieka minčių pamąstymui, kaip naudotis skaitmeniniu pasauliu ir kūrybiškai jį formuoti, užmegzti ryšius ir bendradarbiauti, užuot tik vartojant ar skęstant intensyviame informacijos sraute.
„Mane labiausiai užkabino tai, kaip šokėjai sąveikavo su projekcijomis, buvo toks papildytos realybės užburiantis jausmas, – po spektaklio kalbėjo repo improvizatorius, grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Banginis. – Gana meditatyvi patirtis. Aš nebandžiau gilintis į visą istoriją – tiesiog pasinėriau į vaizdą, nebandydamas jo analizuoti, savotiškai plaukiau kartu. Labai patiko pati „kitokio kampo“ vaizdo koncepcija, man priminė operą „Saulė ir jūra“. O pats žanras man gal buvo šiokiu tokiu iššūkiu, nes esu pratęs prie žodžio, o čia – tik judesys, ir tai palieka daugybę laisvės interpretacijoms. Todėl eičiau dar.“
Per du premjeros vakarus spektaklis pritraukė apie 5000 žiūrovų. Jo rodymus Rotušės aikštėje organizavo Vilniaus menų fabrikas „Loftas“.
„Labai džiaugiuosi, kad turėjome progą kartu su ES partneriais prisidėti prie Vilniaus 700-ojo jubiliejaus minėjimo ir padovanoti vilniečiams bei miesto svečiams tokį įspūdingą renginį. Tai yra 4 metų darbo rezultatas. Šokėjų pasirodymai buvo stiprūs, įtraukiantys, – sakė prodiuseris Viktoras Diawara. – Esame labai dėkingi Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei ir „Go Vilnius“ už pagalbą, be kurios nebūtų įmanoma surengti tokio lygio spektaklio. Taip pat noriu padėkoti „Vilniaus festivaliams“, kurie mus priėmė į „Sostinės dienų“ programą.“
Dėkingumą ir nepamirštamus įspūdžius Vilniuje pastarosiomis dienomis patyrė ir projekto PPP vadovas Matthias Rettneris.
„Mums tai buvo du labai ypatingi pasirodymai Vilniuje – pačiame centre, priešais sostinės Rotušę. Tai tapo miesto įkūrimo 700-mečio akcentu. Jaudino tai, kad šio projekto dėka galėjome būti čia ypatingomis dienomis: mūsų generalinės repeticijos dieną sukako 30 metų nuo sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, tai buvo paminėta proginiu koncertu. Baltijos žmonių drąsos atminimas 1989 metų rugpjūtį, kai jie suformavo 650 kilometrų ilgio gyvąją grandinę, mums, vyresniems, dirbantiems projekto komandoje, staiga vėl labai išryškėjo ir šiomis dienomis mes apie tai daug kalbėjomės tarpusavyje. Verta kartais stabtelėti šio labai didelio ir sudėtingo projekto su šokėjais iš visos Europos metu ir suvokti, kad tokie europinio bendradarbiavimo projektai iš tiesų laikomi savaime suprantamais dalykais. O juk be drąsos ir pilietinės sąmonės žmonių, rizikavusių savo gyvybėmis dėl pokyčių, tokios Europos, kurioje gyvename ir kartu kuriame projektus, nebūtų, – kalbėjo M. Rettneris. – Juo labiau mus džiugino publikos entuziazmas ne tik du spektaklio rodymo vakarus, bet ir per repeticijas, vykusias prieš tai. Daugelis iš mūsų pajuto, kad galime šį tą grąžinti vilniečiams. Bet kokiu atveju, šias dienas čia, Vilniuje, prisiminsime dar ilgai.“
