Dar prieš vestuves 15min paklausta, kokius jausmus su mylimuoju išgyvena pastaruoju metu, E.Serapinaitė patikino, kad ne tiek jaudinasi, kiek džiaugiasi – juk pagaliau bus įtvirtinta jų beveik trejus metus trunkanti draugystė.
„Labai laukėme, kol ateis ta graži diena“, – teigė džiaugsmingomis nuotaikomis gyvenanti Emilija.
Emilijos ir Igno vestuvių akimirkos – galerijoje:
Vedybos tapo puikia galimybe pasimatyti ir su bičiuliais, kurių susirinko arti šimto. „Esu šeimos žmogus, tai smagu, kai žmonės susitinka tokia gražia proga ir džiaugiasi, o ne liūdi“, – pabrėžė E.Serapinaitė.
Netrukus po šventės Emilija ir Ignas vyks medaus mėnesio į tolimąjį Tailandą – ten praleis tris savaites.
„Tai viena iš šalių, kurioje abu svajojome apsilankyti, ir norėjosi kad ji būtų toli“, – paaiškino Emilija, spalio 12-osios popietę giminaičių ir draugų akivaizdoje ištarusi „taip“ mylimajam Ignui.
Šventė nuostabių gamtos vaizdų apsuptyje
Pora vestuves iškėlė ne kur kitur, o Trakuose – jie Ignui yra kaip antra gimtinė. Be to, Emilija neslepia visuomet svajojusi tekėti lauke, taigi, aukso žiedus sumainė itin romantiškoje vietoje, prie ežero kranto.
„Nors Ignas ir kilęs iš Marijampolės, bet labai daug metų praleido irkluodamas Trakuose, tai pagalvojome, kad juose ir galėtumėm surengti ceremoniją, – apie tai, kaip rinkosi vietą vestuvėms, pasakojo Emilija. – Ten tikrai labai gražu – visa ta aplinka, ežeras, pilis.“
Kadangi abu jaunieji yra sportininkai, žiedus išsirinko gana klasikinius, mat aktualiausia buvo patogumas. Suknelę nuotaka užsisakė pas siuvėją ir laikėsi nuostatos, kad jos iki ceremonijos jaunikis neturėtų pamatyti.
Daug reikšmės pora neteikė ir dovanoms, nieko specialiai neprašė, nes svarbiausia jiems buvo ne jos, o vestuvėse dalyvaujantys žmonės. Tarp 90 svečių – ne tik giminaičiai, bet ir draugai, daug sporto pasaulio atstovų, kurie po oficialios dalies kartu su jaunaisiais švęsti jų laimės persikėlė į Vaidilos teatrą Vilniuje.
Ar daug pastangų prireikė norint iškelti tokią šventę? Emilija tikino, kad su Ignu viską planavo patys, darė taip, kaip jiems patiems atrodė geriausia, o pusės metų visiškai užteko, kad vestuves suorganizuoti būtų galima neskubant.
Apie gyvenimą po vestuvių
Emilija 15min pasakojo, kad abejonių dėl to, ar išvis verta dabar tuoktis, net nekilo – mergina sako, kad kuo anksčiau, tuo geriau, ir santuokos įteisinimą laiko išties prasmingu dalyku.
„Vyrui galbūt ne taip viskas pasikeičia, bet moteris juk ir pavardę keičia, vis tiek kažkokią vyro dalelę pasiima sau“, – mintimis dalijosi E.Serapinaitė.
Mylimųjų vedybinis gyvenimas visiškai negąsdina. Pasak Emilijos, trejų metų visiškai pakako pažinti Igną, o tai, kad po vienu stogu gyvena du žmonės iš sporto pasaulio, santykiuose – tik privalumas.
„Suvokiu, kas yra sporto stovyklos, ką jis veikia, o jeigu aš nesportuočiau ir to nesuprasčiau, galbūt net kiltų kažkokių nesutarimų. Šiuo atveju, mums žymiai lengviau viską suvokti, grįžus namo gali pasikalbėti sau aktualiomis temomis, nes jis žino, ką jaučiu aš, o aš – ką jis“, – kalbėjo E.Serapinaitė.
O kaipgi vaikai? Ar dabar jau vyru ir žmona tapę Ignas ir Emilija pasvajoja apie gausią šeimą?
„Sakau, kaip Dievas duos, negali labai planuoti. Bet kai pati augau trise, turiu dvi seses, faina būtų, jei ir mano vaikams būtų taip smagu“, – šyptelėjusi prasitarė Emilija.
Jaunikiui iš pradžių teko pasistengti
Interviu 15min davusi Emilija prisimindama draugystės pradžią pasakojo, kad jos ir Igno jausmai užgimė 2016-aisiais – tuomet, kai vyko Rio de Žaneiro olimpiada. Galima sakyti, kad juos suvedė sportas ir vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavusi Emilijos sesuo Ieva Serapinaitė, mat ji paprašė draugų, kad šie Emilijai nusiųstų linkėjimus, tarp kurių buvo ir Igno žinutė.
„Ignas skyrė man labai gražų palinkėjimą, tai kažkaip atkreipiau į jį dėmesį ir nuo to laiko mes pradėjome bendrauti, – prisiminė E.Serapinaitė. – Iškart juo susižavėjau, suvirpėjo širdis.“
Susitikimai, prasidėję nuo susirašinėjimų, pasimatymų prie arbatos puodelių ar lankymosi kino teatre netruko įsibėgėti ir peraugti į rimtesnius santykius. Tiesa, iš pradžių Emilija mylimojo kerams nepasidavė – neslepia, kad draugystės iniciatorius buvo būtent Ignas.
„Jis labai rodė man dėmesį, o aš buvau šiek tiek neprieinama, bet galiausiai kažkaip priėjo“, – prisimindama šyptelėjo Emilija.
Ar daug porai teko patirti per tuos beveik trejus metus? Emilijos teigimu, išbandymai jiems buvo tik į naudą.
„Manau, kiekvienoje draugystėje yra kažkokių ugnelių, bet blogesnės dienos tik sustiprina šeimą – kaip sakoma, ir džiaugsme, ir varge“, – patikino ji.
Piršlybos netikėtoje vietoje
Kaip ir vestuvių data, taip ir 2019-ųjų sausio 22-oji Emilijai, matyt, įsimins visam gyvenimui. Šią dieną įvyko tai, ko ji visiškai nesitikėjo, mat apsilankymas kino teatre baigėsi... sužadėtuvėmis.
„Ignas jas suorganizavo, kada nebuvo nė vieno žmogaus. Kaip sako, visą salę išpirko“, – nusijuokė E.Serapinaitė.
Tądien pora kaip tik minėjo antrąsias draugystės metines, o kadangi puoselėja tradiciją kartu lankytis kino teatre, dar likus savaitei Ignas nupirko bilietus į filmą „Akvamenas“.
Atėjus lemtingai dienai ir susitikus kino teatre, Emiliją iš pradžių kiek sutrikdė faktas, kad filmas nepradedamas rodyti laiku, netikėtumai tęsėsi ir užėjus į kino salę: „Žiūriu – nėra nė vieno žmogaus. Igno klausiu, kodėl, o jis ramina, sako, gal kitiems neįdomus filmas.“
Pasibaigus reklamoms, salėje užgeso šviesos, tačiau ekrane Emilija išvydo ne lauktą kino juostą, bet... Igną. Jis paaiškino, kad metinių proga sumontavo 40 minučių trukmės filmuką, kuriame buvo rodomos poros akimirkos drauge, kadrai iš bendrų kelionių.
„Galvojau, oho, tai bent pasistengė metinių proga!“ – prisiminė Emilija.
Tačiau maniusi, kad tuo viskas ir pasibaigs, ji klydo – netrukus išgirdo iš garso kolonėlių sklindantį širdies plakimą.
„Nusistebėjau, kas čia dabar, bet tada ekrane vėl pasirodė Ignas ir pasakė norintis pasidalinti gražiausiomis savo gyvenimo 100 dienų, mat iki piršlybų likus 100 dienų jis mane kasdien fotografavo su kortelėmis. Dienos ėjo kaip skaitliukas ir galiausiai ties vienetuku atsisukau į Igną, o jis klaupiasi ir klausia, ar noriu už jo tekėti“, – pasakojo tikrą euforiją tąkart patyrusi E.Serapinaitė.
Emilija nedvejodama pasakė „taip“, o Ignui paprašius pakartoti garsiau, dar kartą sušuko šį lemtingą žodį.
„Jaučiausi kaip pasakoje, kaip kažkokiame sapne. Galvojau, kaip neįmanoma taip pasipiršti, bet Ignas labai pasistengė“, – su džiaugsmu sužadėtuvių dieną prisiminė Emilija.
