Kai prieš kelerius metus Stano buvo diagnozuotas vėžys, jis pripažįsta susidūręs su pačiomis įvairiausiomis žmonių reakcijomis. Nors vieni į žinią reagavo žmogiškai, kitiems išsprūdo ne patys tinkamiausi žodžiai.
„Pasakai žmogui, kad tau nustatytas vėžys, ir jie pradeda pasakoti, kaip jų draugas mirė nuo vėžio, kitam pažįstamam dėl to buvo nupjauta pusė žandikaulio, o močiutė, tiek prasikankinusi, vėžį išsigydė, tačiau galiausiai vis tiek mirė. Aš turiu stovėti ir klausyti tokių istorijų. Dabar man tai atrodo juokingai, bet tik vėliau supratau, kad žmogui, išgirdusiam apie draugo ligą, pasidaro labai baisu. O kai būna baisu, tu nebevaldai savęs ir nekontroliuoji, ką šneki“, – sako Stano, kuris iš pradžių tokios žmonių reakcijos negalėjo suprasti.
Jis tikina, kad į onkologinę ligą būtina žiūrėti kaip į gyvenimišką situaciją. Anot Stano, negalima temos stigmatizuoti, užsisklęsti ir sakyti, jog kalbėti apie vėžį nedera. Priešingai, muzikos prodiuserio nuomone, apie tai galima net juokauti.
„Aš stengiausi niekaip Stano neparodyti, jog kažkas po jo diagnozės pasikeitė. Man atrodė, kad galiu tik erzinti, jei pradėsiu perdėtai demonstruoti susirūpinimą, – antrina D.Zvonkus. – Tačiau juokauti galima tik labai gerai pažįstant žmogų, ir jei esi tikras, kad jo neužgausi. Kadangi Stano turi filosofinį, gilų humoro jausmą, dabar pagalvoju, jog kai kuriais atvejais buvo galima aštriau pajuokauti – jis būtų supratęs.“
Pačiam D.Zvonkui juokavimas taip pat yra itin svarbus. Jis aiškina, kad dėl aplinkinių replikų niekada neįsižeidžia, o kraujas užverda tik tada, kai negražiai atsiliepiama apie jo žmoną.
Stano pasakoja, kad neretai pasitaiko ir situacijų, kai pasakęs kitam žmogui apie savo ligą, pats turi jį raminti. Todėl jis pripažįsta – pasakyti artimajam savo diagnozę yra sunkiau, nei ją išgirsti pačiam. Be to, Stano neslepia, jog diagnozė yra tarsi draugų išbandymas, po kurio vieni atsisijoja, o kiti tampa dar artimesniais.
„Pavyzdžiui, tuo metu, kai gulėjau ligoninėje, Zvonkus mane lankė ne per dažniausiai. Nors jis ir šiaip gyvenime turi bendravimo sutrikimą, kai kviečiu susitikti, o jam neįdomu, – juokiasi Stano. – Tačiau svarbiausia, jog jis perėmė visus mano darbus ir jais rūpinosi tol, kol aš negalėjau. O jų buvo tikrai daug.“
Prakalbęs apie pasaulį sukausčiusią pandemiją, Stano atvirai sako, kad koronavirusas yra itin pavojingas sergantiems onkologinėmis ligomis. Todėl jis labai laukė skiepų, dėl kurių būtų jautęsis kur kas saugiau.
„Žmogus, kuris dabar gydomas ar neseniai perėjo chemoterapijos kursą, visiškai neturi imuniteto, tad šiuo metu yra labai svarbu juos saugoti, – teigia Stano. – Aš labai tikėjausi, kad mano liga bent vieną kartą atneš dividendų ir būsiu paskiepytas anksčiau. Tačiau kai atėjo laikas, sužinojau, jog nebepriklausau rizikos zonai, kadangi praėjo daugiau nei 24 mėnesiai.“
Visą pokalbį su D.Zvonkumi ir Stano žiūrėkite vaizdo įraše:
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
