Vilnietė Irina kartu su savo drauge internete sukūrė peticiją, kuria prašoma į projektą „Chorų karai“ sugrąžinti Panevėžio pataisos namų chorą. Moteris teigia, kad visada šį chorą palaikiusi komisija šįkart jį įvertino neįtikėtinai mažais balais.
„Šį chorą visi labai palaikė. Tiek aš, tiek mano draugai, tiek interneto komentatoriai mano, kad komisijos nariai neteisingai vertino šį chorą. Komisijos nariai vertino nuleidę akis, lyg viskas būtų užsakyta. Visi labai nustebo, kaip šis choras, kuris padarė tokią didelę pažangą, galėjo iškristi. Man atrodo, kad tai buvo surežisuota. Galbūt neapsimokėjo daryti šį teletiltą, gal neatsirado rėmėjų“, – svarstė moteris.
Irina teigia, kad ji peticiją internete rašė pirmą kartą. „Mane taip elgtis skatina neteisybė“, – patikino ji.
Pats S.Stavickis jokios klastos dėl to, kad jo choras buvo priverstas palikti „Chorų karus“, neįžvelgia.
Aš ten tikrai dar nuvažiuosiu, surengsiu joms šventę, staigmeną, bet su visomis greičiausiai jau nebesusitiksiu.
„Gyvenime ir taip yra daug neigiamų dalykų ir jei dėl visų pradėtume pykti, tai atsidurtume ten, iš kur vyko mūsų choro pasirodymų transliacija. Nereikia pykčiui užleisti vietos širdyje.
Jokios nuoskaudos nėra, pretenzijų rengėjams neturime. Gaila tik dėl to, kad susibendravau su mergaitėmis ir bendrauti toliau nebegalėsiu. Aš ten tikrai dar nuvažiuosiu, surengsiu joms šventę, staigmeną, bet su visomis greičiausiai jau nebesusitiksiu“, – kalbėjo Stano.
Buvęs choro vadovas savo auklėtinėms linki neapleisti muzikos ir mano, kad būtų šaunu, jog pataisos namuose pradėtų veikti muzikos užsiėmimai.
„Aš labai tikiuosi, kad administracija įvertins tuos tris darbo ir repeticijų mėnesius ir supras, kad muzika yra pats geriausias būdas išsivalyti, priimti gerumą, taisytis. Būtų labai šaunu, jei jie pataisos namuose įsteigtų muzikos klasę, pasamdytų muzikos mokytoją, kuris padėtų mergaitėms, nes jos labai užsidegusios ir nori toliau dainuoti“, – teigė jis.