„Tarnybinis romanas“ – taip trumpai būtų juokais būtų galima apibūdinti judviejų pažintį. Arvydo ir Akvilės draugystė prasidėjo lygiai prieš penkerius metus, kuomet dar būdama studente Akvilė ieškojo vietos praktikai. Arvydas Akvilei padėjo suorganizuoti baigiamojo darbo fotosesiją – čia prasidėjo judviejų draugystė, vėliau išsirutuliojusi į meilę.
„Abu vieno susitikimo metu supratome, kad kažkas bus ir leidome viskam eiti sava vaga. Ilgai netrukome kol pamatėme, kad mūsų pasimatymai kasdieniai ir greitai apsisprendėme gyventi kartu“, – apie vos po kelių susitikimų užsimezgusį tvirtą ryšį pasakoja A.Martinkutė.
Stipraus judviejų ryšio nesuardė vėliau kilę nesutarimai. Akvilė sako, kad per tuos metus jie vienas kitam išsiugdė labai didelę pagarbą. Pasak Akvilės, svarbiausia stengtis neerzinti vienas kito ir nuolatos ieškoti abiem priimtino kompromiso.
Poros sužadėtuvės įvyko po ketverių metų draugystės. Savo širdį A.Buinauskas mylimajai pasiūlė paskutinę kelionės Graikijos Kretos saloje dieną. Tiesa, tokią kelionės baigtį tą kartą Akvilės širdis nuspėjo: „Labai laukiau šio momento ir visas dienas stebėjau ar draugai išsiduos kada gi čia, bet pasirodo niekas apie tai nežinojo ir tą akimirką buvo staigmena visiems.“
Graikiją pora pasirinko ir kaip savo medaus mėnesio šalį – į Korfu salą pora išvyko iš karto po vestuvių.
A.Martinkutė pasakoja, kad pasiruošimas vestuvėms nebuvo sunkus. Noras tuoktis į poros gyvenimą atėjo labai organiškai, neskubant. Už pasirengimą šventei buvo atsakingi profesionalūs vestuvių organizatoriai. „Jie paklausė kokios spalvos mums patinka ir ko norėtume“, – pasiruošimą vestuvėms prisimena Akvilė, tai, ką išvydo vestuvių dieną, atpirko visus lūkesčius.
„Aš buvau visiškai rami ir jais pasitikėjau, pasakiau tik, kad nemėgstu mėlynos spalvos. Vyravo dvi pagrindinės spalvos juoda-balta. Nenorėjom jokių spalvų, margų staltiesių ar dekoracijų, viskas atrodė daug geriau nei galėjome įsivaizduoti“, – už Vilniaus esančiame specialiame kupole vykusią vestuvių šventę prisimena A.Martinkutė.
Prie renginio organizavimo prisidėjo ir jaunikis A.Buinauskas. Žymus šviesų dalininkas savo vestuvėms sukūrė magišką ir romantikos pripildytą apšvietimą, kuris puikiai derėjo su Manto Petruškevičiaus dekoru. Vakarinę dalį vedė aktorius Eimutis Kvosčiauskas.
„Mudviem net nekilo klausimų ar per mūsų vestuves bus šviesų. Vakare, kai pasidarė tamsu, šviesos pradėjo žaisti su medžiagomis, kurios buvo dekoro ašis. Taip pat visas laukas, medžiai, naktį apsišvietė ir sukūrė magišką bei mistinę atmosferą“, – apie vakarinę dalį pasakoja A.Martinkutė.
Poros vestuvių tikrai nebūtų galima pavadinti tradicinėmis, senieji papročiai puikiai derėjo su šių dienų tradicijomis. Akvilė pasakoja, kad kartu su Algirdu nusprendė pasilikti tik tas tradicijas, kurios jiems atrodo svarbios. Prieš vestuves pora miegojo ir ruošėsi atskirai, į vestuves abu juos išlydėjo ir palaimino tėvai, nuotaką prie altoriaus vedė tėtis, o vestuvių dieną jaunikis nuotaką pamatė tik prie altoriaus.
„Šventės vietoje mus abu su duona ir druska pasitiko tėvai, o vakaro eigoje įteikė mums šeimos židinį. Taip pat metėme puokštę ir keliaraištį“, – vestuves prisimena Akvilė. Taučiau pasak Akvilės, jai svarbiausia ir jautriausia akimirka buvo stovint prie altoriaus duotas sakramentas prieš Dievą. Apie tai ji svajojo visą gyvenimą.
Specialiai vestuvėms suknelės jaunoji nesisiuvo, sako jautusi baimę, kad tą ypatingą dieną ji gali ir netikti. Todėl nusprendė ją nuomotis – šis sprendimas pasiteisino, savąją suknelę ji rado pirmame aplankytame salone.
Tačiau vienu apdaru ji neapsiribojo, vakarinei vestuvių daliai pasirinko lietuvių dizainerių „MK drama queen“ suknelę – ją taip pat nuomojosi. Su ja nuotaka sako šokusi iki pat paryčių. Tuo tarpu jaunasis su kostiumu neskubėjo, Akvilė pasakoja, kad aprangos paieškas jis delsė iki pat paskutinės dienos. Tačiau tai nepakišo kojos, Arvydas surado puikiai jam tinkantį kostiumą.
Pora vestuvėms iš pradžių planavo pasirinkti klasikinius žiedus, galiausiai, paskutinę akimirką, A.Martinkutė pakeitė savo nuomonę ir paprašė kitokio vestuvių žiedo. Dėl šios priežasties jaunavedžių žiedai skirtingi.
„Pirmiausia norėjome paprastų balto aukso žiedų, bet likus mėnesiui iki vestuvių aš pamačiau išskirtinį, deimantinį žiedą, jis labai tiko prie mano sužadėtuvių žiedo. Todėl mano ranką dabar puošia deimantų duetas, o Arvydo – klasikinis baltojo aukso žiedas“, – sakė A.Martinkutė.
O kaip be dovanų? Jos neatsiejama vestuvių dalis. Čia jaunavedžiai pasielgė kiek neįprastai, labiau tradiciškai – pakvietimuose nenurodė, ko konkrečiai norėtų, renginio svečiams paliko visišką laisvę. Kai kurie svečiai į tai pažiūrėjo labai kūrybingai. Tiesa, kokių dovanų sulaukė, pora neatskleidė.
Po vestuvių pora atvertė naują gyvenimo puslapį. Pirmąjį žingsnį jiedu jau žengė, kada žengs kitą, parodys ateitis. „Mūsų prioritetas ir didžiausia svajonė šeima bei vaikai, šeimą sukūrėme – laukia kitas etapas“, – apie ateities planus kalbėjo A.Martinkutė.
