Lietuvišką darganą į egiptietišką karštį R.Širvinsas-Makalius su mama iškeitė kovo mėnesio pabaigoje, čia pailsėti nutarė devynias dienas. „Mama manęs labai prašė, kad jos gimtadienį atšvęstume ne Lietuvoje. Pernai ją vežiausi į Maljorką, tačiau ten gimtadienio neatšventėme, o šįkart ji norėjo, kad šventės ir kelionės datos sutaptų, kad gimtadienį sutiktumėme šiltuose kraštuose. Kadangi šiuo metu šilta ir saulėta tik Egipte, ten ir išdūmėme“, – Žmonės.lt sakė Rimvydas.
Nors šiuo metu Egipte neramumai, šeimyna galimų pavojų tolimame krašte nepabūgo: „Nekreipėme dėmesio į tai, kad dabar Egipte – pavojinga, vyksta išpuoliai. Turiu nemažai ten gyvenančių lietuvių draugų, kurie mane patikino, kad neramumų Hurgadoje nekyla, jie sakė, galime jaustis ramiai ir atvykti.“
Taip Makalius ir padarė: užsakė kambarius mėgstamiausiame savo viešbutyje ir sėdo į lėktuvą. Apsistojo jis itin prabangioje vietoje. „Turiu mėgstamiausią savo viešbutį. Tai privatus, uždaras kurortas, dirbtinai kuriamas Hurgados apylinkėse. Jis toks saugomas, kad grįžtant iš miesto specialiai tikrinama automobilio bagažinė, specialiais veidrodžiais apžiūrimas automobilio dugnas. Šis kurortas smarkiai plečiasi – turi dirbtinį senamiestį, visą aplinką. Nors viskas ten nėra tikra, tačiau atsipalaiduoti per atostogas šiame viešbutyje pats tas. Ir saugu, ir gražu“, – argumentavo.
Išvengė nusikaltėlių
Per devynias dienas Rimvydas ir mama spėjo nemažai pamatyti. Viena įsimintiniausių atrakcijų šeimai tapo paviršinis nardymas Raudonojoje jūroje. „Šalia viešbučio yra nuostabus koralinis rifas. Mums sakė, kad neverta niekur toliau važiuoti – juk viską galime rasti vietoje“, – sakė Makalius.
Per gimtadienį jis mamą nusivežė į SPA centrą, priklausantį vietos lietuvei. „Ten jai atliko įvairias procedūras – SPA malonumais mėgavomės beveik tris valandas“, – dalijosi įspūdžiais.
Apsilankė ir Hurgados centre: „Ten susitikome su viena mano drauge. Ji aprodė įvairias turistams nepažįstamas gatveles. Hurgadoje galima rasti ir įdomių griuvėsių, ir apleistų vietų. Norėjosi mamai parodyti šiek tiek „ekstrymo“ – vietas, kurios nėra „iščiustytos“, net šiek tiek nešvarios.“
Tiesa, „nešvarios“ ir „neiščiustytos“ vietos pasirodė esančios pavojingos – Makalius tik per plauką nebuvo apvogtas. „Mieste susidūrėme su tokiais papiruso pardavėjais, kurie iš tikrųjų yra vagišiai. Jie priėjo prie mūsų, apsupo, pasiūlė nusipirkti to papiruso ir tuo pat metu apžiūrėjo mūsų kišenes. Tai vyko nepastebimai – uždengė savo rankas papirusu ir tada paslapčia ėmė lįsti į kišenes. Gerai, kad kišenėje buvusį telefoną laikiau ranka – jau būtų jį ištraukę. Tada jie pabėgo“, – pasakoja Makalius.
Tikino, kad tada netrūko emocijų: „Pasidarė baisu – telefoną galėjau prarasti akimirksniu. Nors tokie dalykai man yra žinomi – juk daug keliauju – vis tiek nesugebėjau susivokti erdvėje. Nustebau – pasijaučiau užkluptas.“ Išsigando, žinoma, ir mama: „Ji prašė tučtuojau grįžti į mūsų uždarą kurortą, sakė, gana jau tokių pasivaikščiojimų.“
Nustebino kultūriniai skirtumai
Nors pats Rimvydas Egipte lankėsi jau ketvirtą kartą, mama šią šalį aplankė tik pirmąsyk. „Parodžiau mamai Raudonąją jūrą ir koks nuostabus jos povandeninis pasaulis, parodžiau, ką reiškia atostogauti kai „viskas įskaičiuota“. Ar jai tai patiko, nežinau. Anksčiau mama atostogaudavo tik Šventojoje ar Palangoje“, – juokiasi Rimvydas ir patikina, kad mama nesiliovė mėgautis šiltu Egipto oru ir gražia, kitoniška aplinka.
Tiesa, prie kai kurių dalykų poniai Violetai teko priprasti. „Mama nežinojo, kaip egiptiečiai žvelgia į moteris, todėl eidama į miestą pasipuošė gana atvira suknele – nesislėpė. Vėliau ji vaikščiojo labai susinervinusi – burnojo, kodėl arabai žiūri į jos krūtinę, nežinojo, ką daryti. Tada mano draugė paaiškino, kad norint išvengti tokių žvilgsnių reiktų apsirengti uždaresnį rūbą, net apsivynioti skaromis“, – sakė Makalius.
Anot jo, kultūriniai skirtumai mamai vietomis atrodė nė nesuvokiami: „Vietoje bendravome su tomis lietuvėmis, kurios Egipte atrado savo laimę: ištekėjo, susilaukė vaikų. Mama vis nesuprato, kas tuose egiptiečiuose tokio gražaus – stebėjosi, kodėl lietuvės važiuoja pas juos gyventi, gimdo vaikus, net priima kitą tikėjimą. Sakė, pati net nesugalvotų taip, ir manė, kad dėmesio sulaukė tik tam, kad suteiktų naudos – ar ką nusipirktų, ar dėl kitų priežasčių. Kitąkart mama norėtų rinktis kelionę į Europos šalį.“
Tradiciniai patiekalai nepatiko
Grįžęs į Lietuvą Rimvydas tebeprisimena nuo gardėsių lūžusius viešbučio Egipte stalus. Tiesa, tradiciniai šios šalies patiekalai nei jam, nei mamai nepasirodė skanūs. „Viešbučiuose dažniausiai būna tradicinių patiekalų vakarienės – ten galima paragauti tradicinių meduje mirkomų egiptietiškų saldumynų, datulių, vietoje augančių vaisių, dar daug įdomybių. Tačiau mums vietinis maistas nepatiko – ragavome visokių keistų „marmalų“. Mieliau jau valgėme keptą vištieną ar jautieną – mums pasisekė, kad virtuvės šefas buvo vokietis: žinojo, kaip pamaitinti užsieniečius“, – džiaugėsi.
Makalius atskleidė, kad lietuvių turistų organizmai gali ir „priešintis“ egiptiečių virtuvei: „Tiesa, tualete šiek tiek ilgiau pasėdėti tenka dar ir iki šiol – kažkokia bakterija ten siaučia. Mano kolegė, anksčiau dirbusi gide, sakė, kad „pusė lėktuvo“ iš Egipto grįžta su ta pačia problema. Afrikiečiai, pavyzdžiui, tokios bakterijos nepasigauna, o mes, europiečiai, nesame atsparūs.“
Paklaustas, kaip patiko atostogauti su mama – juk dažniausiai jaunimas mieliau keliauja su draugais, o ne šeimyna – Makalius pažvelgė kitaip: „Mano mamai tik 42-eji metai, tad nesijaučia didelio amžiaus skirtumo. Aišku, ji vis pasakydavo „tu tik negerk alaus, negalima“ ir „užsisakyk sulčių“, tačiau kadangi nuolat buvome su kompanija, tikrai nebuvo nuobodu. Man buvo smagu parodyti mamai tai, kas patinka man – savo mėgstamiausią viešbutį, draugus. Gera matyti ir jos reakciją, pavyzdžiui, pamačius povandeninio pasaulio grožybes – sakė „o siaube, kaip čia gilu, kaip gražu, kaip viską reikia pamatyti“. Džiaugiuosi kelione.“