- Kaip sugebate išlaikyti dvasios stiprybę ir nenuleisti rankų?
- Vaje... Nesu stojiška. Tik vaidinu tokią. Būna visko: ir skausmo, ir nevilties, ir pasiutimo. Bet žinau, kad daug kas priklauso nuo mano tikėjimo ir pasitikėjimo, nuo valios ir prigimties, nuo užkoduoto likimo, su kuriuo bandau susitarti gražiuoju.
Suprantu situaciją, nieko nekaltinu, ant nieko nepykstu, tikiu savo genties stiprybe ir gydytojais. Kai tik galiu, visur dalyvauju, važinėju po Lietuvą, pristatau savo naują knygą ir kompaktinių plokštelių albumą, pasisemiu teigiamos energijos iš nuostabių žmonių, ir vėl viskas gerai.
- Jūsų gyvenimo istorija, patirti įvykiai verti storo romano ar rimtų memuarų. Šeimą išdraskė tremtis: tėvą pirmą išvežė į Taišeto lagerį, netrukus jis ten žuvo. Paskui ištrėmė mamą, vyresnį brolį ir seserį... Kaip augote jūs?
- Daug apie tą mano „legendinį“ gyvenimą yra parašyta knygoje „Ir aš ten buvau“. Paskyriau ją savo tėvams. Tarsi paminklėlį jiems pastačiau. Mama buvo mokytoja, jos geriausia draugė – generolo Jono Žemaičio sesuo. Dvi gražuolės Kotrynos, bajoraitės, į kurių vakarėlius suvažiuodavo net Kauno rašytojai... Viena iškeliavo į Komiją, kita – į Sibirą. Išgyveno pragarus.
Mamą ir vyresnėlius – brolį ir sesę, suėmė mokykloje, o mes, trys mažiai, per stebuklą likome dvarelyje. Kiek mes ten buvome vieni, neprisimenu, nes man buvo vos treji metukai. Po kurio laiko mus į Kretingą pasiėmė mamos sesuo ir brolis. Ten mažutėliame namelyje gyvenome šešerius metus. Teta buvo labai griežta, dėdė – geraširdis storulis senbernis, užstodavo, nors pats bijojo griežtosios Kazytės.
- Po varginančio skyrybų proceso ir turto dalijimo, persikėlus į naujus namus atrodė, kad dabar galima tik džiaugtis ir ramiai gyventi. Staiga – liga. „Už ką? Kodėl?“ – turbūt tai vieninteliai klausimai, kurie suktųsi dažno galvoje.
- Niekada neklausiau savęs, kodėl man teko tokia bėda. Džiaugiuosi, kad taip atsitiko man, o ne mano vaikams ar vaikaičiams. Gal man lemta išpirkti giminės karmą?
Nei skyrybos, nei dalybos džiaugsmo nesuteikia. Tai buvo žiauriai neteisinga, neoru, skausminga, gėdinga...
- Visas interviu – naujausiame „Legendų“ numeryje. Žmonės.lt prenumeratoriai žurnalą „Legendos“ gali skaityti ČIA.
Žurnale taip pat skaitykite:
- Interviu su ilgiausiai Jaunimo teatre dirbančiu aktoriumi Sauliumi Sipaičiu, kilusiu iš garsios, išskirtinę istoriją turinčios teatralų šeimos
- Kuo kvėpavo XX amžiaus septintojo dešimtmečio Vilnius – fotomenininkas Algimantas Kunčius savo archyve saugo neįtikėtinus kadrus
- Pokalbį su po pasaulį keliaujančiais operos-performanso „Saulė ir jūra“ atlikėjais Svetlana Bagdonaite ir Jonu Statkevičiumi, kurie šlovės skonį pažįsta nuo jaunystės ir sovietinės estrados konkursų laikų
- Intriguojantį istorinį pasakojimą apie mūsų tyliuosius herojus: kas per karą lietuvių poeto chuligano, keturvėjininko Kazio Binkio namuose įsteigė „Žydų viešbutį“
- Taip pat straipsnius apie dvi neseniai mus palikusio geriausio XX amžiaus sportininko Pelé aistras; operos žvaigždę Marią Callas, kurios gyvenimas primena graikišką tragediją; garsiausią pasaulio magą Harry Houdini, prieš mirtį žmonai palikusį slaptą kodą: kad galėtų atpažinti jo dvasią, jei ši kada nors pasirodytų ir daug kitų dėmesio vertų pasakojimų.
