Hodžkino limfoma serganti Indrė Burlinskaitė-Vaisieta šiuo metu laukia dar vieno chemoterapijos kurso.
Kaip portalui Žmonės.lt pasakojo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas onkologas-chemoterapeutas ir hematologas Domas Vaitiekus, prieš tai jai buvo atliktas pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas, rodantis, kaip sekasi kovoti su liga.
„Tai specialus radiologinis tyrimas, kurio metu galime įvertinti, ar navikas yra gyvybingas, ar ne, bei nustatyti jo aktyvumą, ir pagal tai spręsti, kaip mums sekasi gydyti – ar liga progresuoja, ar liga atsako į gydymą, ar žmogus iš viso yra remisijoje.
Šis tyrimas dabar yra kaip standartas gydant Hodžkino limfomą. Jo metu kompiuterio ekrane gauname vaizdus, kurie palyginami su prieš tai buvusiais. Kada daromas tyrimas, suleidžiami specifiniai preparatai ir tos navikinės masės tarsi švyti“, – pasakojo D.Vaitiekus.
Paprašytas pakomentuoti, ką parodė šio tyrimo rezultatai I.Burlinskaitės-Vaisietos atveju, gydytojas pasidžiaugė, kad žinios – tikrai optimistiškos.
„Indrei dar prieš gydymą buvo atliktas tyrimas – kad sužinotume, kokia situacija pradžioje. Tada duoti du gydymo kursai, o dabar po jų atlikto pozitronų emisijos tomografijos tyrimo rezultatai – gana geri. Jie rodo, kad liga labai puikiai reaguoja į gydymą ir atsitraukinėja.
Matome, kad kai kuriose vietose iš viso nebestebima aktyvaus navikinio audinio, o ten, kur tos ligos buvo didesni kiekiai, aktyvumas yra labai ženkliai sumažėjęs“, – su portalu Žmonės.lt džiugiomis naujienomis dalijosi gydytojas onkologas-chemoterapeutas ir hematologas D.Vaitiekus.
Kalbėdamas apie tolesnius žingsnius, medikas patikino – I.Burlinskaitės-Vaisietos gydymo metodika nesikeis: „Pacientė yra gydoma chemoterapija, o kadangi pozitronų emisijos tomografijos tyrimo rezultatai rodo, kad ji veikia labai gerai ir navikas atsitraukinėja, tęsime tokį patį gydymą. Numatyta atlikti dar keletą chemoterapijos kursų. Po jų vėl kartosime šį tyrimą, o tada bus sprendžiama, kiek iš viso tų kursų gali reikėti.“
I.Burlinskaitė-Vaisieta – pavyzdys, kaip išgirdus vėžio diagnozę neprarasti optimizmo. Moteris savo patirtimi atvirai dalijasi su daugybe sekėjų. Paklaustas, kiek šioje situacijoje svarbus toks atvirumas, gydytojas svarstė, kad ji iš tiesų gali būti ramstis kitiems, susidūrusiems su panašiu išbandymu.
„Pacientų, kurie ganėtinai atvirai socialiniuose tinkluose šneka apie savo išgyvenimus, yra, bet jie dažniausiai neturi tokios didelės auditorijos, kuri juos išgirstų – tai dažniausiai nebent artimi draugai ar draugai socialiniuose tinkluose.
Tuo metu Indrė turi tikrai didelę auditoriją, kuri ją mato ir girdi. Dalindamasi savo istorija, ji yra įkvėpimo šaltinis kitiems pacientams – kad tą tikrai sudėtingą gydymą galima išgyventi ir vėžys didelei daliai pacientų nėra mirties nuosprendis. Kad tą gydymą su savo vidine stiprybe, gydytojų ir aplinkinių pagalba reikia išgyventi ir tikėtis pačių geriausių rezultatų“, – portalui Žmonės.lt teigė D.Vaitiekus.
Vertina pažintį su gydytoju
Pati Indrė Burlinskaitė pripažįsta – jai pasisekė, kad sutiko gydytoją Domą Vaitiekų.
„Gyvenimo iššūkiai padovanoja ir malonių dalykų. Mano atveju, tai pažintis su daktaru Domu Vaitiekumi. Jis ne tik profesionalas savo srityje, bet ir nuostabus žmogus. Galiu į jį kreiptis bet kuriuo paros metu, bet kokiu klausimu. Žinoma, tuo nepiktnaudžiauju, bet vos tik kyla abejonių tam tikrais klausimais, kreipiuosi į jį ir viską sprendžiame kartu. Tai nuostabu... O toks puikus ir greitas gydymo rezultatas man suteikia dar daugiau optimizmo. Viskas bus gerai!“, – Žmonės.lt sakė Indrė, sulaukusi PET tyrimo rezultatų.
Žmonės.lt primena, kad apie diagnozuotą kraujo vėžį Indrė Burlinskaitė-Vaisieta instagrame prabilo gegužės 10 dieną.
„Man yra diagnozuotas kraujo vėžys, piktybinis navikas tarpuplautyje, kuris yra net 8 centimetrų dydžio, jis išplitęs“, – prisipažino moteris.
Po poros dienų moteriai nustatyta ketvirta limfomos stadija. Vėliau Indrė papasakojo apie pirmuosius simptomus, kurie jai sukėlė nerimą.
„Prieš gerą pusmetį pastebėjau gana stiprius širdies dieglius, kurie pasikartodavo kartą per mėnesį, o paskutiniu metu atsirado kosulys. Iš pradžių lengvas, paskui jis vis stiprėjo, prasidėjo kosulio priepuoliai, kurie užsitęsdavo ir iki dešimt, ir iki penkiolikos minučių. Tas kosulys buvo labai varginantis, jausdavausi nusilpusi, o po tokių priepuolių jausdavausi visai be jėgų. Ir, sekantis dalykas, prasidėjo dusulys, tai kalbant, tiesiog bendraujant po minutės laiko pradėdavau dusti, palipdavau laiptais, pradėdavau dusti. Atsirado bendras silpnumas, visiškas nuotaikos nebuvimas, nieko nenorėjau daryti, niekur eiti, o kur eidavau, tai visur tik sukandusi dantis“, – pasakojo ji.
Indrė pridūrė, kad tuomet ne kartą vyko į polikliniką atlikti kraujo tyrimų. Vis dėlto šie ligos nerodė. „Bendras kraujo tyrimas, kurį pastaruosius metus dariausi ne kartą, nepadėjo atpažinti ligos. Net ir kraujo tyrimas gali neparodyti, kad tu sergi šia sunkia liga“, – kalbėjo Indrė.