Svetur Monika išvyko norėdama pakeisti aplinką ir pabėgti nuo svetimų akių.
„Buvau 26-erių – pats laikas, kai dar gali sau leisti eksperimentuoti su gyvenimu“, – sako menininkė, kuri daug kam Lietuvoje buvo labiau pažįstama kaip vieno žinomo režisieriaus mylimoji.
Į Londoną Monika išvyko su Vilniaus dailės akademijos magistro diplomu ir viltimi, kad jai pavyks greitai prasimušti ir pragyventi vien iš kūrybos. Bet milžiniškame mieste, pilname talentingų žmonių, vien ryžto nepakako. Reikėjo daug dirbti ir aktyviai ieškoti reikalingų pažinčių. Dabar Monikai situacija atrodo ironiška – į Londoną pabėgo nuo žinomumo, tačiau būdama ten suprato, kad kai esi žinomas, meno pasaulio durys atsidaro kur kas lengviau.
„Pirmi metai tikrai buvo labai sunkūs Londone, bet, kita vertus, niekas ir nesakė, kad gyvenimas yra lengvas“ – laidoje „(Ne)emigrantai“ pripažino Monika, pradžioje dirbusi su menu nesusijusius darbus.
Atvykusi į Londoną mergina įsidarbino drabužių parduotuvėje ir bare, tačiau jau po dvejų metų emigracijoje Monikai pagaliau pavyko įkelti koją ir į britų meno pasaulį – įsidarbino dviejose prestižinėse meno mugėse, kuravo parodą garsioje galerijoje, surengė pasirodymą per Venecijos architektūros bienalės atidarymą, pavyko užmegzti reikalingų ryšių.
„Lietuviai kartą surengė parodą prestižiniame Londono Meiferio rajone, gana garsioje galerijoje, į ją įtraukė ir mano performansą. Būtent ten ir susipažinau su vienu žmogumi iš meno pasaulio. Su juo susibičiuliavome, galiausiai pradėjau jam dirbti ir tuomet susipažinau su daugybe kitų menininkų. Taip po truputį man pradėjo vertis jų meno pasaulis“, – prisimena Monika, kuriai teko dar kartą keisti savo gyvenimo planus, sužinojus apie neplanuotą nėštumą.
