Portalui Žmonės.lt Gintarė Karaliūnaitė atskleidė, kad nors gaisro priežastys vis dar tiriamos, numanoma, kad nelaimė įvyko dėl blogai veikusio kamino.
„Gaisro metu įgriuvo stogas, sudegė visos patalpos, atsargos ir brangiausias mamos turtas – žolelės. Tai yra tiek finansiškai, tiek psichologiškai didžiulis nuostolis“, – Žmonės.lt pasakojo Gintarė.
Liūdną žinią Gintarė iš pradžių pranešė savo feisbuko paskyroje. Čia moteris neslėpė, kad šeima dabar išgyvena itin liūdnas emocijas.
„Šiandien mano šeimoje atsitiko baisi nelaimė! Šiąnakt sudegė mano mamos žolelių cechas! Sudegė visos žolelių atsargos, gaminiai, įgriuvo stogas… Tiesiog nerandu žodžių, kaip skaudu dėl jos. Beveik 20 metų juodo darbo.
Žinoma, ačiū Dievui, nenukentėjo žmonės. Kviečiu visus, kuriems mano mama padėjo, jei galit, parašykit į jos feisbuko puslapį bent kokį paguodos žodį. O galinčių rimčiau pagelbėti mano šeima taip pat labai lauks. Tikiuosi, pavyks atstatyti ir atsigauti po tokios nelaimės...“, – feisbuke rašė G.Karaliūnaitė, o po įrašu pasipylė komentarai su užuojautos kupinais žodžiais.
Įrašu apie nelaimę socialiniame tinkle pasidalijo ir pati Adelė Karaliūnaitė. Moters teigimu, gaisras cechą nusiaubė ankstų penktadienio rytą.
„Šiandien anksti ryte sudegė mano augalų perdirbimo cecho Joniškėlyje gamybinės patalpos ir dalis žaliavų sandėlio.
Labai džiaugiausi savo cechu, kuriame taip lengva buvo gaminti augalų sirupus, tyres, pakuoti rinkinius arbatoms. Dirbome tose patalpose apie 20 metų. Pastatą prikėlėme naujam gyvenimui. Iš seno, apleisto ir nutriušusio namo daugybės nuoširdžių mano pagalbininkų pastangomis jis iš tolo švietė savo nauju vyšniniu stogu ir baltomis sienomis. Dabar liko tik aprūkusios sienos.
Dėkoju Joniškėlio, Pasvalio, Pakruojo ir Pušaloto gaisrininkų gelbėtojų brigadoms, kurios apie 4 valandas pasikeisdamos gesino degantį pastatą ir sumaniai išgelbėjo jį nuo visiško sunaikinimo.
Liko nepažeistos gatavų gaminių, šaldiklių, vienas žaliavų sandėlys, siuvykla.
Iš gražiojo kruopščiai prižiūrėto žolelių sandėlio, kur saugojimui buvo supakuota nuo rožių žiedlapių iki eglės kankorėžių, nuo gudobelės vaisių iki smulkučių veronikos žiedelių, neliko nieko, tik pelenai…
Dabar, praėjus kelioms valandoms po gaisro, širdį skauda ne dėl pastato stogo ar nugriuvusio kamino, o dėl tų taip kruopščiai po vieną žiedelį, vieną šaknelę surinktų, išdžiovintų ir žiemai užmigdytų žolynėlių, turėjusių suteikti sveikatos daugybei žmonių.
Miegokit, mano žolelės“, – jautriu įrašu pasidalijo A.Karaliūnaitė.
