Vilniaus mieste pasirodę ir eismą sutrikdę ūkininkų traktoriai vieniems sukėlė susižavėjimą, o kiti nevengė šioje situacijoje pajuokauti ar kiek pakritikuoti. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir žinomi šalies žmonės.
Režisierius Oskaras Koršunovas socialiniame tinkle „Facebook“ išreiškė pagarbą šalies ūkininkams, teigdamas, kad agrarinė kultūra moka už save labiau „pastovėti“ nei meno atstovai.
„Respect ūkininkams! Atvažiavo su savo transformeriais, tvarkingai išsirikiavo, kas atrodo dar grėsmingiau. Miestelėnai nuščiuvę, lyg būtų pamatę ateivius. Staiga suprato, kad ne jie centras, o veikiau pakraštys, lūšnynų gyventojai. Valdžia tuoj suskubo daryti nuolaidas.
Agrarinė kultūra parodė savo galią. Na, o kultūra? „Kultūros barai“ užsiraukė, eilės laukia kiti leidiniai. Portaluose apie kultūrą – paskutinėje vietoje, kažkur laisvalaikyje, nugrūsta į žemiausią lentyną, kai civilizuotame pasaulyje kultūra yra antras puslapis po politikos.
Kultūros darbuotojų atlyginimai, matyt, mažesni už mokytojų. Docentai ir profesoriai skamba gražiai, bet tik ne algalapiuose. Apie paskolas didesniems įsigyjimams jiems net mintis į galvą neateina. Aktoriai, dirbdami iki išsekimo, negauna vidutinio atlyginimo. Nepriklausomi teatrai iš Lietuvos kultūros tarybos projektams gauna tiek, kad iš esmės jokio normalaus spektaklio padaryti negali, o ir valstybiniai teatrai, išskyrus nacionalinius, nebegali realizuoti rimtų pastatymų. Problemas galima vardinti be galo.
Aukštos agrarinės kultūros šaliai reikia gyvybiškai, bet ir be kultūros valstybė tampa niekinė. Štai kur problema – politikams trūksta kultūros, o kultūros žmonėms politiškumo. Politikai ūkininkus supras, nes ir patys dažnu atveju kilę nuo ūkio, bet su kultūra sudėtingiau. Išeitis viena – išeiti į gatves, kaip tai darė mokytojai ar dabar daro ūkininkai, ir pagaliau iškrėsti ką nors nekultūringo, nes matyt tik taip politikai ir valdantieji gali suprasti kultūros svarbą“, – rašė O.Koršunovas.
Pasisakyti šiuo klausimu panoro ir žurnalistas Andrius Užkalnis. Jis palaikymą protestuojantiems išreiškė sakydamas, jog jam „geriau jau traktoriai ir dėl jų uždarytas eismas, negu dviratininkai ir paspirtukininkai ant gatvių, skirtų automobiliams“.
„Problema su žemės ūkiu Lietuvoje yra ne traktoriai Vilniuje.
Traktoriai Vilniuje yra teisėtas ir civilizuotas protestas ir man geriau jau traktoriai ir dėl jų uždarytas eismas, negu dviratininkai ir paspirtukininkai ant gatvių, skirtų automobiliams.
Problema su žemės ūkiu yra visos Lietuvos žmonių galvose, ir ją parodo kvailystė, kurią šiandien girdėjom tūkstantį kartų: „traktoriai brangesni už mersedesus, dar jie skundžiasi“.
Čia yra tikras runkelio požiūris. Runkelis nesupranta, kaip galima turėti puikias gamybos priemones (ar tie traktoriai priklauso patiems ūkininkams, čia jau kitas klausimas). Runkeliui reikia, kad visko būtų daug ir pigiai, tegu ir šūdino. Todėl ir šneka, kaip sovietizuotas durnius.
Runkelis taip pat mano, kad mums reikia žemės ūkio tam, kad turėtume kuo daugiau kuo pigesnės produkcijos. Runkelis mieste nesupranta problemos su pieno supirkimo kainomis, kur spaudžiami centai, kuriuos visai galėtume affordinti mokėti melžėjams, nes pieno pakelyje jie sudaro visiškai nežymią kainos dalį. Tai ne laisva rinka, nes laisva civilizuota rinka suponuoja jei ne lygiavertį, bet palyginamai padorų santykį tarp pirkėjo ir pardavėjo. Kai vienas yra suimtas žnyplėm už kiaušų, tai ne laisva rinka, o postsovietiniai 90s ir banditų lariokai.
Lietuva, deja, nesupranta, kad savas žemės ūkis reikalingas tam, kad turėtume kuo geresnį maistą, ir kad kaimiečiai prižiūrėtų gamtą, kad atrodytų, kaip Šveicarija (kur subsidijos tokios, kad ES atrodo kaip ubago vakarienė) ir kad jis turės būti subsidijuotas, nes jeigu mes norime turėti laimingus žmones kaime ir gražų kaimą, tai už tai reikia mokėti.
Aš noriu ne tik kiaušinių iš laimingų vištų ir pieno, iš laimingų karvių, bet ir visko, kas ant stalo, iš laimingų kaimiečių.
Čia panašiai, kaip normalūs žmonės nori vaikų iš mylimos moters, o ne iš tos, kuri pigiau pagimdys ir kuri rengiasi blogesniais drabužiais, todėl apsimoka. Ir mašinos normalūs žmonės nori tokios, su kuria gera važinėti, o ne tos, kuri pigi, mažai ima ir kurios niekas nevogs, nes kam tokios reikia.
Tai prie progos nupirkit ką nors iš ūkininkų jų turguose“, – situaciją komentavo A.Užkalnis.
Visuomenininkė, socialinių bei labdaros projektų sumanytoja Agnė Zalankaitė sakė, kad protestas yra viena iš laisvės reikšti savo nuomonę formų, tačiau būtent šį ji palygino su performansu.
„1. Kiekvienas žmogus laisvas reikšti savo nuomonę. Tą apibrėžia Konstitucija.
2. Savo poziciją reikia išsakyti argumentuotai. Rekomenduojama gebėti diskutuoti, atsakyti.
3. Kai pozicija reiškiama siekiant rezultato ar norint inicijuoti pokytį, prie derybų stalo reikia gebėti argumentais, o ne ginklais savo tikslų siekti.
4. Lietuvoje vis populiaresnis politinių performansų žanras. Ypač daug „premjerų“ pasirodo rinkimų metais. Performansus labai mėgsta populistai.
5. Performansams vis dažniau pasitelkiamos skaitlingos, socialiai pažeidžiamos grupės, kurios ne tik kviečiamos dalyvauti, tačiau ir įsitraukti
6. Labai dažnas, per skaudulį į performansą įsitraukęs žmogus, ne visai supranta, kad jis yra rinkėjas, ir kad performanso iniciatorių tikslas – jo ir jo šeimos balsas rinkimuose
7. Nei vienas žmogus nenori būti manipuliacijų auka. Juolab, politinių. Apsaugok Dieve.
8. Tai, kas šiandien vyksta Vilniuje, yra būtent politinis spektaklis, kuris pats iš savęs smagus tiems, kas jame dalyvauja. Reikalingas tiems, kas jį organizuoja. Destruktyvus pats iš savęs.
Kodėl aš prieš tokius spektaklius.
Man žiauriai nepatinka, kad sunkioji technika važinėja mano miesto senamiesčiu. Ne tik dėl to, kad rusų tankus išgynėm nepriklausomybės pradžioje ir daugiau to matyti nenoriu. Šita sunkioji technika gadina mano miesto reprezentacinių gatvių infrastruktūrą ir niekam kitam, o mums, vilniečiams, visa tai kainuos tiesiogiai.
Tai gerbiami ūkininkai, su visa pagarba Jūsų keliamoms temoms, ateikite prie diskusijų stalo ne su savo „džondyrais“ iš europinių pinigų ir lengvatų, o kojytėm.
Ach, ne taip įspūdingai viskas atrodys? Ne taip įspūdinga viskas ir yra.
Mažiau patoso, daugiau argumentų. Beje, per užvestus variklius žiauriai sunku girdėt“, – raše A.Zalankaitė.
Renginių organizatorė, scenaristė Jurga Klimaitė-Riebling situaciją aprašė iš linksmenės pusės – ūkininkus ji sutiko keliančius taureles už sėkmingą protesto pradžią.
„Žinokit, į prospektą įvažiuot negalėsiu“, – atsiprašo bolt vairuotojas, vežantis mane namo po ilgos kaip kelionė iš Biržų į Vilnių traktoriumi darbo dienos.
„Jie dar vis čia?“ – nuoširdžiai nustembu. Ok.
Kad jau taip, užsuku pakeliui pavalgyt į piceriją prie Seimo. Kartais ten susitinkam su kaimynu Emiliu Velyviu prie ekologinių aviečių arbatos pakalbėt apie žaliąjį kurą, daugiamečių pievų išsaugojimą, ES išmokas ir kitas ūkio aktualijas. Žmonių ne itin daug – pati ta vieta pokalbiams.
Šįkart kaimyno nesutikau, bet jau prie durų dėmesį patraukė gausus būrys drūtų vyrų. Vėl pati sau nusistebėjau, kas tiems žmonėms – antradieniais lėbaut (aš, pavyzdžiui, į invino vaikštau pirmadieniais.)
Bet, pala, dar buvau neįžengus į vidų! O ten vyko visų puikiausias ūkininkų korporatyvas.
Pečiai platūs, veidai linksmi, – visgi ne kasdien Vilniuj. Kiek čia iš Pąsvalia rajoną john-deer'u prilakstysi. Nuotykis!
Padavėjos sukos vikriai kaip dailiojo čiuožimo čempionate. Pažadėjo maistą pagamint greitai. Kol laukiu – klausaus aplinkos eterio.
Vyrai vienas į kitą kreipiasi pagarbiai: „Na, ūkininkai, prašom, pakelkim...“ Aplankydami kaimynus prie gretimų stalų, pirma vėlgi pašlovina ūkininkus. Čia tuoj vienas persiprašo: „Čia jie – ūkininkai. Aš tiesiog iš to paties kaimo...“
Ketveriukė prie lango vakaroja triukšmingai kaip per Naujus. Uždominavęs alfa patinas kolegos reikalauja laikytis užstalės papročių: „Duok penkis, bruoli, bo kaip pisiu į liūlią...“
Mažiau kaip po du bokalus kiekvienam neužsisakinėja. Yra kam patinka škotiškas su ledu.
„Aš įsimylėjau alaus pardavėją!“ – šaukia plikis. Kitas, pačiupęs iš jos kortelių skaitytuvą, slepia kišenėje. Gretimas stalas klausia, ar galės atsiskaityt natūra. Ak, tie šelmiai ūkininkai. Pokštai pokšteliai!
Kažkam skambina žmona, bijo žmogelis kelt. Juk pavojingai garsiai šurmuliuoja baras, kaip per Kaziuką. O kur nešurmuliuos – smagu gi. Geras korporatyvas.
Baisu tik, kad rytoj kas antras gali įpūsti. Nors gal dar ir nevažiuos niekur? Ką ten dabar šlapiuose laukuose veikt? Sostinėj irgi galima gyventi. Prospektas platus, yra kur parkuotis. Nors ir 300 traktorių statyk.
Pasakysiu jums – vetiniai barai tiek žmonių nematė nuo tada, kai Zuokas prospektą pavertė pėsčiųjų alėja.
Bet ne tik barai ūkininkų pilni – kiti tiesiog gatvėje prie savo ratų stovyniuoja. Praeinantį būrelį moterų pristabdo, pakalbina. „Ar palaikot mus, ūkininkus?“ Tos sukleketuoja: „Palaikom, palaikom! To ir atvažiavom“. Klausiantysis patenkintas sumuša su jomis delnais: „Malačiai.“
Va – galvoju – va kur vyksta tikrasis pažinčių šou „Ūkininkas ieško žmonos“! Parodei savo naujutėlį traktorių – ir, skaityk, žmoną radai.
Grįžus namo vėdinu remontininkų išdažytus kambarius ir girdžiu, kaip iš prospekto ataidi keli ūkiški balsai: „Štai ir prijojom uošvės dvarelį!!!“ Plėšia iš visos dūšios. Nes nu dūšios žmonės.
Atvažiuokit dar, vyrai, – kelkim Vilniaus bvp kartu. O ryt pasitikrinkit pirmiau, ar neįpūsit“, – apie ūkininkų protestą rašė J.Klimaitė-Riebling.
Laidų vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas 15min tinklalaidėje išreiškė paramą ūkininkams – jo teigimu, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugeba įsiklausyti ir spręsti problemų.
Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad įtampą kelia griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, todėl būtina ieškoti tinkamos pusiausvyros – ekonomika negali būti beaotodairiškai vystoma aplinkos sąskaita.
Dailininkas Algirdas Gataveckas Vilniuje vykstantį ūkininkų protestą pakomentavo vienu sakiniu.
„Eidamas Gedimino prospektu pamačiau, jog labai gerai gyvenam“, – pamatęs protestuojančių šalies ūkininkų techniką rašė A.Gataveckas.
Nedaugžodžiavo ir verslininkas Ąžuolas Žvagulis, kuris įkėlęs Vilniaus gatvėmis važiuojančio traktoriaus vaizdo įrašą, trumpai rašė: „Sėkmės Vilniui“.
O dainininkui, aktoriui bei žurnalistui Marijonui Mikutavičiui už akių užkliuvo prie ūkininkų traktoriaus pritvirtintas karstas. Jis sako, kad tai labai „oldskūl“, nes šiuo metu Lietuvoje populiariau mirusiuosius kremuoti.
„Dar 2017 – ais atliktas tyrimas teigė, kad net 76 proc. lietuvių palankiai vertino kremavimą. Tad temptis į mitingus grabą yra labai jau oldskūl. Urna ant traktoriaus, o dar papuošta neoninėmis lemputėmis būtų labai modernu ir paveiku. Čia prisiknisant grynai prie estetinės reikalo pusės“, – „Facebook“ paskyroje rašė M.Mikutavičius.
Humoro nestokojo ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius. Šis traktoriais perpildytą Vilniaus centrą palygino su Venecija.
„Jeigu ir toliau taip sparčiai tirps, tai tuoj ir Vilniuje turėsim tikrą Šiaurės Veneciją. Aišku, su vienu mažu skirtumu – traktoriai vietoje gondolų“, – rašė A.Puklevičius.
Per juoko prizmę savo nuomonę išsakė ir aktorius, renginių vedėjas bei socialinių tinklų žvaigždė Viačeslavas Mickevičius, tačiau patikino, kad nors ūkininkus ir palaiko – sutinka tikrai ne su visais jų punktais.
„Dabar supratot apie ką buvo 2023 eurovizinė Kroatijos daina ir kas tas ,,malyj podly psichopat“.
Ne viskas yra juoda ar balta.
Ūkininkus palaikau, bet ne su visais jų punktais kaip pilietis sutinku.
Labai džiugina kad ūkininkai atsisako 5 osios kolonos marginalų paramos.
Marginalai daro akcijas – ,,Vilnieti pamaitink ūkininką“ (tipo atneškit karšto maisto)
Čia jau pasityčiojimas aukščiausio lygio. Nešti maisto tiems kas mus maitina.... Lyg dėl maisto jie atvyko.
Ministro slapstymąsis nuo nepatogių klausimų privedė iki to kad mieste stovi sunkioji technika.
Technika banko, lizinginė. Patys ūkininkai to neslepia“, – apie ūkininkų surengtą protestą rašė V.Mickevičius.
