Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Sunki nuo „Discord“ nukentėjusių asmenų kova: iš 10 skundų vykdomas tik vienas ikiteisminis tyrimas

Vis dažnėjant diskusijoms apie paslaptingąją „Discord“ platformą, besiskundžiančių dėl jos sukeliamų pažeidimų taip pat daugėja. 15min susisiekė su Policijos departamento atstovu Ramūnu Matoniu, ir šis papasakojo, dėl kokių problemų, susijusių su „Discord“, šiemet daugiausia kreipėsi lietuviai, kada užfiksuota daugiausia skundų ir koks vienas ikiteisminis tyrimas iki šiol yra vykdomas.
„Discord“ platforma
„Discord“ platforma / Ekrano nuotr.

15min jau rašė apie tai, kad daugeliui Lietuvos žinomų asmenų galvos skausmą kelia palyginti neseniai Lietuvoje atsiradęs „Discord“ „pletkų“ kanalas. Kaip anksčiau pasakojo Lietuvos garsenybės, labiausiai jie yra nepatenkinti ten skelbiama informacija, kuri atskleidžia jų privataus gyvenimo detales.

Tiesa, pastarosiomis dienomis žinomi asmenys ir influenceriai yra kur kas didesnėje baimėje, mat „Discord“ apkalbų svetainėse yra sprendžiama, į kurio iš jų socialinių tinklų anketą įsibrauti, o tai jau tiesiogiai veikia daugelio jų darbą ir uždirbamus pinigus.

Daugiausia skundų yra dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, taip pat – dėl privačių nuotraukų, dėl neteisėtų prisijungimų, anonimiškai vykstančios nelegalios prekybos bei naudojamo psichologinio smurto.

Su įsilaužimu daugiausia dirba paslaptingas užsienietis, „Discord“ platformoje save vadinantis Ruby. Apie tai, kaip jis drauge su platformos vartotojais sprendžia žinomų žmonių likimą, bei tai, kaip situaciją vertina IT ekspertas, plačiau skaityti galite čia: Nebrandžių Lietuvos internautų gauja užčiuopė „Instagram“ priežiūros algoritmų silpnybę

Tiesa, būta tokių, kurie platformos keliamų nemalonumų taip nepaliko – anot Policijos departamento atstovo R.Matonio, nuo š.m. sausio pirmos kreipimųsi į policiją dėl „Discord“ buvo net 10.

Kaip atskleidė policijos atstovas, daugiausia skundų yra dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, taip pat – dėl privačių nuotraukų, dėl neteisėtų prisijungimų, anonimiškai vykstančios nelegalios prekybos bei naudojamo psichologinio smurto.

Vis dėlto pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, o kitų informacija arba tikrinama, arba nepasitvirtino, arba nutraukta. Kaip pranešė R.Matonis, tas vienintelis tyrimas yra pradėtas dėl Baudžiamojo kodekso 168 straipsnio – „Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas“.

Čia išplečiama, jog „[t]as, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

Tačiau kodėl kiti ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti arba buvo nutraukti? R.Matonis paaiškino situaciją.

„Gauta informacija arba pasitvirtino, arba nepasitvirtino. Nebuvo nusikaltimo sudėties, kad būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. Nenustatyta, kad tai yra nusikalstama veika“, – 15min pasakojo jis.

Anot jo, kiekvienas nusikaltimas turi atitikti tam tikrus požymius, kad būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. „Kaip minėjau, to vieno, kuris yra pradėtas, požymių užteko, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis iki šiol dar vyksta“, – pranešė policijos atstovas ir pridūrė, jog tyrimas buvo pradėtas spalio 25 d. Kaune.

R.Matonis pridūrė, jog daugiausia pranešimų policija sulaukė spalio–lapkričio mėnesiais.

ŽEIT: tai yra išskirtinai privataus pobūdžio informacija

Jau anksčiau 15min susisiekus su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT), buvo teigiama, jos tai, kas vyksta „Discord“ platformoje, daugeliu atvejų reikėtų traktuoti kaip pažeidimą.

Ar tai būtų žymus asmuo, ar nežymus asmuo, sutikimas tiek asmens atvaizdo fiksavimui, tiek jo skleidimui, anot ŽEIT atstovės, turi būti gaunamas, taigi iš viso reikalingi du sutikimai. Taip pat tai, kad asmuo žymus, pasak moters, tikrai jo nepadaro pirmo viešumo asmeniu.

„Čia yra keletas svarbių aspektų, vienas dalykas – tai, apie ką mes kalbame, yra kitų asmenų asmeninės neturtinės teisės. Taip patys tie asmenys turi pateikti skundus ar kreiptis į teismą, kažkaip kitaip ginti savo neturtinę teisę – ar tai būtų privatumas, ar garbė ir orumas. Liaudiškai tariant, nė vienas asmuo negali įsižeisti už kitą ir taip pat nuspręsti, kad kas nors nenori būti matomas ar fotografuojamas“, – pasakojo ji.

Anot atstovės, be abejonės, net ir vieši asmenys, ir politikai turi teisę tiek į privatumą, tiek į asmens duomenų apsaugą ir orumą.

„Nepaisant to, kad nesame gavę skundų, jeigu skundai būtų gauti, manau, galėtų būti įžvelgiami tam tikrų neturtinių teisių pažeidimai, jeigu informacija yra skelbiama ir fiksuojama be tų asmenų sutikimo“, – teigė moteris.

Į tokios informacijos sklaidą įeina ne tik nuotraukos – anot atstovės, skundžiamas gali būti ir kokių nors aplinkybių viešinimas, tarkim, šeiminės aplinkybės ar ketinimas nutraukti santuoką.

„Tai yra išskirtinai privataus pobūdžio informacija, kuri gali būti skleidžiama tik gavus sutikimą. Nežinau, kokia turėtų būti situacija, kad šita informacija tenkintų viešą interesą“, – pasakojo ji.

Kas daroma užfiksavus neturtinių teisių pažeidimus? Anot atstovės, jeigu mes kalbame apie teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir asmens garbę, tai teisinė atsakomybė yra numatyta Visuomenės informavimo įstatyme.

„Tai yra įspėjimas, reikalavimas pašalinti informaciją, jeigu pažeista garbė ir orumas – paneigti informaciją. Jokios piniginės sankcijos dėl neturtinių teisių tikrai nėra, nebent po inspektoriaus priimto sprendimo jis yra nevykdomas. Tuomet, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, pareigūnas turi teisę surašyti protokolą, skirti tam tikrą baudą“, – pasakojo pašnekovė.

Dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, anot atstovės, Duomenų apsaugos reglamentas numato tam tikro dydžio baudas. „Vargu ar jos siektų patį didžiausią procentą, kuris yra numatytas reglamente, bet tarnyba dar nėra skyrusi nė vienos baudos. Iki baudos skyrimo, pagal reglamentą, yra dar tam tikros sprendimo rūšys – tai įspėjimas, papeikimas, raginimas pašalinti informaciją, – tikino ji. – Manyčiau, didžioji dalis satisfakcijos turėtų būti susijusi su informacijos pašalinimu ir kaip įmanoma didesniu žalos minimizavimu.

Jeigu tai yra garbė ir orumas, galima reikalauti, kad informacija būtų pašalinta ir paneigta. Jeigu yra privatumas, tai kad informacija būtų kuo greičiau pašalinta. Jeigu kalbame apie asmens duomenis – kad tų asmens duomenų sklaida būtų tuoj pat sustabdyta“, – teigė pašnekovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos