Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš jų net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai ir gali sukelti vėžį ar daugelį kitų sunkių ligų. Rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, rūkymo trukmės, individualių organizmo savybių, todėl ne visiems pasireiškia vienodos rūkymo sukeliamos ligos ar jų simptomai.
„Rūkymas sukelia labai daug ligų: pirmoje eilėje žinoma yra kvėpavimo organų ligos, iš jų pagrindinė liga – plaučių vėžys. Taip pat rūkymas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, nėščiosioms sukelia visokius vaisiaus raidos trūkumus, sukelia gleivinių vėžį, burnos ir lūpų vėžį, sukelia regos, kraujotakos sutrikimus ir aibę kitų ligų“, – TV8 laidoje „Sveikatos medis“ teigė Nacionalinio Vėžio Instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas.
Šiandien vis labiau populiarėja naujosios kartos elektroninės cigaretės, kurių vartojimas yra apipintas mitais – neva jos neturi žalingo poveikio sveikatai. Profesoriaus teigimu, šios naujosios cigaretės lygiai taip pat sukelia aibe ligų, o nežalingo rūkymo būdo tiesiog nėra. Net ir pakeitus įprastą tabako cigaretę į cigarą, pypkę, kaljaną ar elektroninę cigaretę, su rūkymu susijusi rizika sveikatai yra neišvengiama.
Tam pritaria ir renginių vedėjas Remigijus Žiogas. Žinomas vyras neslepia, jog niekada reguliariai nerūkė, nerūko ir nepalaiko idėjos, jog galima rūkyti sveikai.
„Nėra sveiko rūkymo, visos rūkymo formos kenkia organizmui. Nesvarbu, ar tai būtų elektroninė, kaitinamoji ar paprasta cigaretė. Tai tas pats, lyg alkoholikas sakytų, jog nėra alkoholikas, nes išgeria tik butelį per dieną ar tik vieną stikliuką kasdien, nes tai padeda organizmui. Nesąmonė“, – pasakojo R.Žiogas.
Renginių vedėjas atviras – rūkymo metimas yra didelis iššūkis, kuris visiems rūkantiesiems galėtų tapti naujųjų metų tikslu. Jam antrina ir sportininkas Ramūnas Vyšniauskas, kuris teigia, jog visą savo gyvenimą sako griežtą „ne“ cigaretėms.
„Niekada nerūkiau ir, tikiuosi, nerūkysiu. Mokykloje, turbūt kaip ir visiems, teko kartą pabandyti, bet tai buvo vienkartinis pabandymas ir aš visuomet galvoju, jog sportas ir rūkymas nesiderina“, – pasakojo R.Vyšniauskas.
Daugelis griebiasi cigaretės tuomet, kai atsiduria stresinėse situacijoje. Čia į pagalbą skuba sunkiaatletis, atskleisdamas paslaptį, kaip pats tvarkosi su patiriama įtampa.
„Mano būdas išvengti streso yra sportas arba plaukimas. Geresnio būdo nuo streso tikrai nėra. Jeigu jūs rasite valandą ar dvi sportui, tai tikrai nereikės imtis tos cigaretės“, – teigė sportininkas.
Naujieji vėžio gydymo būdai – proveržis onkologijoje
Vėžio gydymas chemoterapija, hormonų terapija ar radioterapija ir toliau išlieka efektyvūs ir aktualūs onkologijoje, tačiau netolimoje ateityje įprastus vėžio gydymo būdus turėtų nusverti pastaruoju metu sparčiai tobulėjantis ir vis aktyviau vėžiui gydyti taikomi metodai – imunoterapija ir taikinių terapija.
„Imunoterapija yra tas gydymo būdas, kuris tikrai gali ženkliai prisidėti prie vėžio kontrolės. Chemoterapija veikia kaip ląstelių nuodas, spindulinė terapija sukelia genetines medžiagos pažaidas, kurios jau nebesuderinamos su gyvybe, hormonų terapija atjungia maisto tiekimą per hormoninę grandį, o imunoterapija pajungia imuninį atsaką. Taikinių terapija veikia nukreipiant preparatą prieš tam tikrą ląstelių mutaciją“, – pasakojo NVI gydytojas onkoimunologas biomed. m. dr. Marius Strioga.
Vėžio išsikerojimas organizme rodo jo gudrų gebėjimą apeiti imuninę sistemą, kuri kaip tik ir vaidina lemiamą vaidmenį kontroliuojant vėžį. Todėl vis daugiau tyrimų rodo, jog kovoje su onkologiniais susirgimais efektyviausias gydymo būdas yra skirtingų terapijų deriniai, šalia chemoterapijos ar taikinių terapijos įtraukiant ir imunoterapiją.
„Jeigu per tam tikrą laiką nesugebam sunaikinti visų vėžio ląstelių, tam tikriems chemopreparatams jos ilgainiui įgyja atsparumą. Paskutiniai tyrimai rodo, kad netgi pilnaverčiam chemoterapijos veikimui yra būtinas imuninės sistemos komponentų dalyvavimas. Imunoterapija yra tas organizmo interesus atstovaujantis advokatas, kuris bando apginti organizmą ir skatina jį nepasiduodi vėžio ląstelėms. Imunoterapijoje taikinys yra imuninė sistema, ją suaktyvinus, ji pati susiranda navikinį audinį ir pradeda jį naikinti“, – laidoje teigė dr. Marius Strioga.
Kad imunoterapija yra toleruojama geriau nei chemoterapija ar taikinių terapija sutinka ir NVI klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas med. m. dr. Vincas Urbonas. Visgi teigti, kad imunoterapija pakeis visus kitus vėžio gydymo būdus, pasak jo, yra ankstoka.
„Taikinių terapija yra pakankamai naujas ir inovatyvus gydymo metodas, kurio visa esmė yra blokuoti tam tikrus piktybinės ląstelės baltymus, kurie skatina vėžio vystymąsi ir dauginimąsi. Todėl taikinių terapija sunaikina tuos pakitusius baltymus, kas lemia piktosios ląstelės nekontroliuojamo dauginimosi sustabdymą. Lietuvoje šiuo metu tie vaistai yra prieinami, suteikiami kompanijų tokių kaip „Roche“, ir tai yra įtraukta į kompensuojamų vaistų sąrašą“, – teigs med. m. dr. V. Urbonas.
Šiuolaikinė neurochirurgija su gama peiliu
Prieš beveik 70 metų Kauno klinikose buvo įkurta neurochirurgijos klinika. Šioje klinikoje šiandien atliekama virš 3000 operacijų per metus, o siekiant išlaikyti lyderių pozicijas šioje srityje, klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas daro viską, kad jo vadovaujama įstaiga turėtų moderniausią šiuolaikinę įrangą. Viena unikaliausių technologijų šioje klinikoje – gama peilis, kurio pagalba smegenys yra operuojamos be pjūvio.
„Gama peilis yra vienas iš radiochirurgijai skirtų peilių. Tai unikalus prietaisas, kuris nepažeisdamas audinių, prieina iki patologinio taikinio, kuris yra paveikiamas gama spinduliais. Gama spinduliai veikia molekuliniame lygyje, kuomet pažeidžiama ar auglio, ar kažkokio kitokio patologinio darinio DNR ir taip ta liga yra sustabdoma ir panaikinama“, – laidoje pasakos LSMUL KK Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas med. dr. Andrius Radžiūnas.
Dar praėjusių metų vasarą įsigytas gama peilis buvo pirmasis Baltijos šalyse ir šimtasis pasaulyje. Šis įrenginys laikomas revoliucija medicinoje, nes tai ypač tiksli, komplikacijų riziką minimalizuojanti, neinvaziniam radiochirurginiam gydymui skirta sistema.
