Prieš 14 metų atlikėjo Nerijaus Liuberto šeima Kauno klinikose iš gydytojų išgirdo juos šokiravusią naujieną – ką tik gimusiam kūdikiui buvo diagnozuota liga, pažeidžianti vaiko kojas, rankas. Žmonėms, kuriems nustatyta ši liga, yra sunku vaikščioti, kartais gali pasireikšti epilepsijos priepuoliai, klausos ar regos sutrikimai.
„Mantas yra dešimt metų jaunesnis už mane, labai nuoširdus, naivus vaikas, kuris po truputį kopia į paauglystės laikotarpį. Broliui yra pažeistos kojos, jis gali stovėti, tačiau jos sukasi į vidų – sutrikęs sausgyslių augimas, sunku jas ištiesti, todėl nuolat atliekamos operacijos. Patikėkite, kaip vaikui, tai yra labai didelis išbandymas. Galite pamėginti 10 ar 15 minučių pastovėti, kojas šiek tiek sulenkę per kelius. Manau suprasite, kokia įtampa susidaro raumenyse. Manto raida yra šiek tiek pažeista nuo ankstyvo gimimo, atsilieka apie 2 metus, o rankų judesiai, nors nėra sutrikę, tačiau taip pat neveikia, kaip visiškai sveiko žmogaus“, – atvirai kalbėjo Nerijus.
Ir nors dažnai tokios ligos vystosi kūdikio laukimo laikotarpiu, jam dar negimus, anot Nerijaus, jo brolio atvejis buvo kitoks. Mantas gimė mėnesiu anksčiau, todėl gydytojai ji laikė inkubatoriuje. Iš pradžių atrodė, kad viskas gerai, vaikas sveikas, tačiau jį nuolat pykindavo. Netrukus vos gimusiam kūdikiui prireikė pirmosios operacijos.
„Gydytojai nežinojo, kas sukelia negalavimus, tačiau delsti ilgiau nebuvo galima. Teko operuoti brolį ir ieškoti ligos problemos. Ačiū Dievui, operacija pavyko, žarnyno problemos buvo išspręstos ir, atrodė, kad baigėsi visi vargai. Tačiau praėjus trims mėnesiams, kreipėmės į gydytojus apžiūrai ir išgirdome dar vieną, tuo metu atrodė tragišką, naujieną – brolis serga cerebriniu paralyžiumi“, – pasakojo N.Liubertas.
Tikslios priežasties, kas galėjo lemti Nerijaus brolio ligą, jis su šeima sako dar nežinantys ir šiandien. Anot gydytojų, įtakos galėjo turėti genai ir net įvairūs aplinkos veiksniai. Pasakodamas šią istoriją jis prisiminė, kad tuo metu daktarų žodžiai jo šeimai smogė kaip žaibas iš giedro dangaus ir, kaip pasakojo Nerijus, yra įstrigę atmintyje iki šiol.
„Ruoškitės laidotuvėms“, – šeimai tepasakė ligoninėje.
N.Liuberto mamai, be abejonės, tai buvo labai didelis smūgis, o jis pats viską prisimena lyg tai būtų nutikę vakar.
„Puikiai pamenu raudonas odos kėdes ligoninės koridoriuose, sėdėjau ant jų ir liejau ašaras. Ta nežinomybė labai gąsdino, niekas konkrečiai nežinojo, ko laukti ar tikėtis. Niekam nelinkėčiau patirti šio jausmo“, – itin atvirai kalbėjo Nerijus.
Bet šiandien jo šeima jau susigyveno su užklupusiomis negandomis, o pats atlikėjas džiaugiasi, kad per gyvenimą pavyko suburti artimų žmonių ir pačių geriausių draugų ratą, kuriems bet kada gali pasipasakoti, nieko neslėpdamas.
„Aš buvau kitoks negu visi, ėjau prieš srovę, o ne pagal ją. Džiaugiuosi, kad su manimi yra žmonėms, kuriems visiškai ne gėda pasakoti apie brolio ligą. Su jais galiu atvirai kalbėti, kas dedasi mano širdyje. Žinoma, komentarai ir replikos skaudina, nors jų ir nepasitaiko labai dažnai, bet aš visą širdį atidavęs broliui. Padarysiu viską, kas tik įmanoma mano jėgoms, kad jam padėčiau. Nemanau, kad reikia gėdytis negalios. Juk sergantys žmonės yra lygiai tokie patys, kaip ir mes visi, kartais net ir geresni“, – šypsojosi Nerijus.
Ir nors visuomenėje vis dar įsišakniję stereotipai apie negalią turinčius žmones, Nerijus džiaugiasi matydamas, kad lietuviai sąmoningėja, vis stipriau kovojama su patyčių kultūra. Atlikėjas pastebi, kad įvairios žeidžiančios replikos ir komentarai yra neišvengiami, tačiau juos sumažinti padeda draugiškos aplinkos aplinkui save kūrimas, mažesnis dėmesys nenuoširdiems draugams.
„Anksčiau man buvo gėda, bet viskas baigėsi pirmą kartą atsivedus brolį pas draugus. Būtumėt matę, kaip šiltai jie jį priėmė, mano širdis tada labai džiaugėsi“, – su šypsena prisimena Nerijus.
Dainininkas pasakojo, kad dabar jo broliu dažniausiai rūpinasi tėtis, nes mama daug ir sunkiai dirba. Tačiau Nerijus pastebi, kad ginčų niekada nekyla, priešingai, ši Manto liga jo šeimą tik dar labiau suartino, o tėvai tapo ne tik vienas kito gyvenimo ramsčiu, bet ir geriausiais draugais.
O N.Liuberto brolio diena atrodo kaip ir įprastų žmonių. Keturiolikmetis keliasi anksti, tuomet keliauja į mokyklą, po jos prasideda visos fizinės veiklos, tokios kaip plaukimas baseine, mankštos, masažai. Anot dainininko, Mantas yra labai puikus plaukikas. Kartais šeima juokauja, kad jam lemta buvo ne vaikščioti, o plaukti.
„Kaip aš sakau, jį reikia nuolat „iškočioti“, nes be fizinės veiklos Mantas stingsta, pasidaro sunku judėti. Labai didelis ačiū mano tėčiui, kuris visą savo laiką atiduoda tik šiam užsiėmimui“, – sakė Nerijus.
Paklaustas apie didžiausią jo ir šeimos svajonę, Nerijus atviravo, kad ji – paprastai nepaprasta. Anot jo, svarbiausia, kad Mantui netektų sėsti į neįgaliojo vežimėlį, būtų smagu, jei brolis taptų kiek įmanoma savarankiškesnis.
Šiuo metu N.Liubertas su šeima renka lėšas, kurios bus skirtos Manto gydymo išlaidoms, taip pat ortopediniams batams. Atlikėjas prisipažįsta, kad daug finansų kainuoja kelionės į Slovakiją, kur Mantas gydomas taikant „Adeli“ metodą. Vienos tokios kelionės kaina gali siekti iki 10 tūkst. eurų, o važiuoti, anot Nerijaus, reikia kas metus. Pinigai reikalingi ir nuolatinėms mankštoms, baseinams bei logopedams.
Norintys paaukoti Nerijaus šeimai tai gali padaryti užpildę paraišką (FR0512 forma). Prašymus galite pateikti ir elektroniniu būdu per „EDS“.
Pavadinimas: Manto Liuberto paramos fondas
Įmonės kodas: 302671809
Banko sąskaita: LT817300010128726425
Swedbank, AB
Banko kodas: 73000
SWIFT kodas: HABALT22
