Per plauką nuo tragedijos. Taip būtų galima apibūdinti per pastaruosius kelerius metus įvairiuose renginiuose įvykusius šiuos incidentus.
Dar 2016-aisiais per Dainų šventės repeticiją nukrito didžiulis ekranas. Laimei, toje vietoje pašalinių tuo metu nebuvo. Tiesa, Vilniaus savivaldybė jokių pažeidimų tąkart neįžvelgė.
2017-aisiais susirūpinta „Žagarės vyšnių festivalio“ lankytojų saugumu – į viešumą iškilo faktas, kad neuždengti jėgos kabeliai buvo nutiesti per judriausią zoną, tiesiog vidury aikštės.
Vienas naujausių atvejų – prieš kelias savaites Panevėžyje surengtose „drago“ lenktynėse ant automobilių užkritusi metalinė konstrukcija. Iš internete paplitusio vaizdo įrašo matyti, kad šalia buvę žmonės vos spėjo laiku atsitraukti.
Rizikuoja žmonių saugumu
Ir nors šio renginio Panevėžyje organizatoriai tvirtina, kad konstrukcija buvo sumontuota laikantis visų reikalavimų, pastatyta pagal reglamentus, o dėl incidento kaltina tik vėją, dėl kurio, jų teigimu, konstrukcija ir neatlaikė, 15min kalbinti pašnekovai sako, kad daugumoje tokių situacijų kaltas atsainus požiūris į žmonių saugumą.
„Ar konstrukcija, kuri galėtų stovėti arenoje, nesant vėjui, gali stovėti lauke ir atlaikyti vėjo gūsius? Manau, nė vienas gamintojas neturėtų pasirašyti, kad toks sprendimas yra saugus naudoti lauke“, – sakė dėmesį į šią problemą atkreipęs renginių techninis koordinatorius Jevgenijus Sokolovas.
Beveik dešimtmetį šioje srityje dirbantis J.Sokolovas įvardijo ne vieną jam žinomą situaciją. Esą net pačios scenos kartais montuojamos visiškai nepagalvojant apie galimus padarinius renginių metu.
„Kažkas sceną darė iš savadarbių grindų ir šokių kolektyvas net atsisakė lipti, nes kraštai buvo išsižergę, buvo galima susižaloti. Be to, surenkant sceną ant pievos su teleskopinėmis kojomis, o ne pastoline konstrukcija, renginio metu kojos įsminga tiesiog į žemę 10–15 centimetrų. Visa tai yra nesaugu ir ačiū Dievui, per tuos nutikimus dar niekas nėra žuvęs“, – pavyzdžių pažėrė pašnekovas.
Jevgenijaus teigimu, iki šiol yra ir organizatorių, kurie įvairių koncertų ar festivalių metu neuždengtus elektros kabelius nusprendžia tiesiog permesti per pievą, ant kurios vaikšto žmonės.
„Dar nieko nenutiko, bet vieną dieną tikrai kažkas nutiks, nutrenks aukštos įtampos elektra, nes kabeliai pravedami per žmonių vaikščiojimo srautus be jokios apsaugos. Manau, geriau nedaryti jokio renginio nei daryti iš anksto žinant, kad bus nesaugu“, – nuogąstavo Jevgenijus.
J.Sokolovas įsitikinęs, kad tokį renginių versle sutinkamą atsainų požiūrį lemia ir noras sutaupyti. Galimai dėl to kai kurie organizatoriai, ignoruodami lietaus tikimybę, sceną lauke nusprendžia įrengti be stogo. Tačiau orų nenumatysi, prognozės ne visada būna tikslios.
„Labai dažnai užsakovai prašo padaryti kuo pigiau, kuo paprasčiau. Dalis organizatorių nori pataupyti ir pasikliauti tikėjimu, gal gal nepūs vėjas, gal nelis. Bet negerai taip galvoti, nes ne visada Dievas padės. Žinoma, visada galima pigiau, bet nesaugūs sprendimai gali prišaukti bėdų, tad visada geriau apsidrausti“, – kalbėjo J.Sokolovas.
Jevgenijus pabrėžia – norint išvengti nelaimės, paslaugos teikėjai renginių metu privalo užtikrinti žiūrovų, dalyvių, darbuotojų saugumą. Deja, kol kas netrūksta situacijų, kai į tai žiūrima pro pirštus. Situaciją, J.Sokolovo manymu, palengvintų ir privalomas civilinės atsakomybės draudimas visoms minėtas paslaugas teikiančioms įmonėms – tuomet nukentėjusiems asmenims būtų bent jau atlyginta žala.
Tiesa, Jevgenijus atskleidė, kad renginių įrangos nuomos kompanijos jau senokai diskutuoja apie asociacijos, kuri prižiūrėtų su renginiais dirbančias įmones, steigimą.
„Turi būti nustatyta, kad negali bet kas, atėjęs iš gatvės, pradėti statyti ir atsakyti už žmonių saugumą. Aišku, apie tokią asociaciją šnekama jau kokie 15 metų, nes tai reikalauja neapmokamo darbo ir kadangi visi užsiėmę, niekas nesiima organizuoti. Bet galbūt jau pats laikas pradėti ir nelaukti kokios nors žūties?“, – svarstė J.Sokolovas.
O kol kas, pasak pašnekovo, šiuo klausimu visiška netvarka. Nėra institucijų, kurios prižiūrėtų už renginių įrangos montavimą atsakingas kompanijas, žmonės dirba be sertifikatų, jiems atiduodama laisvė veikti. Dėl to ir matome minėtas pasekmes, krentančias konstrukcijas.
„Yra kompanijų, kurios prisiperka konstrukcijų ir vadovaujasi požiūriu – na, sukalsiu, gal laikys. Arba tokių, kur patys bando suvirinti stogus, bet ar tas stogas atlaikys tam tikrą vandens kiekį ir vėjo gūsius, tiesiog negalvoja. Nepagalvoja apie konstrukcijos vientisumą, tik pasikliauna orų prognozėmis, nors jos nėra patikimos. O turėtų vadovautis taisyklėmis, mokymais, bet ne daryti bet ką ir bet kaip.“
Dėmesį atkreips tik tragedija?
Jevgenijui antrino ir pastolių sistemų įmonės „Layher Baltic“ vadovas Viktoras Voroncovas. Jo teigimu, pagrindinė pramogų verslo problema yra ta, kad jis – nekontroliuojamas. Mat klausimus dėl scenų, kitų renginiuose naudojamų konstrukcijų tarpusavyje turi derinti tik organizatoriai ir paslaugų teikėjai, o dialogo su valstybės institucijomis dėl laikinų konstrukcijų teisės aktai nereikalauja.
„Statybose, pramonėje yra darbo inspekcija, bent minimali kontrolė. Pastolių statymu statybose užsiima tik profesionalai, su paskaičiavimais, apmokyti, pramonėje dar griežtesni reikalavimai, o pramogų verslas daro ką nori ir kada nori. Juo gali užsiimti bet kas, labai didelė žmonių kaita, žmonės priversti dirbti naktimis, pavargę dėl to, kad būtinai reikia pastatyti konstrukciją prieš renginį. Tada papildomai samdomi studentai, o tuomet jau problema ant problemos“, – 15min situaciją nušvietė V.Voroncovas.
Viktoras apgailestaudamas pridūrė manantis, kad tik laiko klausimas, kada kokiame nors Lietuvos renginyje įvyks tragedija. Pašnekovas svarsto, kad tik ji ir atkreips valdžios dėmesį į minėtą problemą.
„Neabejoju, kad artimiausiu metu turėsime didelę nelaimę su žiūrovais, nes saugumo požiūriu viskas daroma ne taip, kaip turi būti. Kada bus nelaimė, visi iškart subėgs ir tik tada institucijose prasidės judėjimas, bus kuriami įstatymai, darbo inspekcijai bus suteiktas įgaliojimas kontroliuoti renginius. Čia kaip visada – dėmesys ateina tik po nelaimės. Vieną kartą išvengė, antrą, trečią, bet viskas kartojasi, nieks nedaro išvadų, kontroliuojančios institucijos nėra.
Pažiūrėkite į praeitį – kiekvienais metais turime po perspėjamąjį ženklą. Jau po ekrano „Dainų šventėje“ reikėjo visiems susirūpinti. Įsivaizduojate, ekranas nukrito ten, kur prieš penkias minutes sėdėjo vaikai. Normalioje valstybėje turėjo būti skandalas, turėjo būti nubausti atsakingi žmonės, o pas mus visi greit pamiršo“, – pastebėjo V.Voroncovas.
V.Voroncovas prieš kelerius metus buvo išreiškęs ir susirūpinimą vieno renginio scenos konstrukcijų būkle Kalnų parke. Tuomet jis rašė, kad ji stovi ant sovietmečio laikus menančių supuvusių suoliukų, konstrukcijos stovai tarpusavyje nesujungti, pati konstrukcija nepritvirtinta prie žemės.
Komentuodamas vieną naujausių, Panevėžio, atvejį, V.Voroncovas teigė, kad bet kokiems profesionalams aišku, jog ši laikina konstrukcija buvo įrengta ne visai tinkamai, ir laikėsi pozicijos, kad vien tik vėjo tokiose situacijose kaltinti negalima.
„Ten nebuvo balasto. O tai, kad bus vėjas, įvertinti privalu. Nejaugi galvoja, kad pritvirtinsi kuolais į žemę konstrukciją ir ji laikys? Yra specialus įrenginys, kuris tikrina, kokią apkrovą atlaikys tie kuolai, bet ar manote, kad testuojama? Ne.
Neretai būna, kad ateina kažkoks Jonas, nuvažiuoja į parduotuvę, nuperka detalių ir su plaktuku įkala į žemę. Čia vaikiškas požiūris, taip būti negali, nes verslą turi daryti profesionalai, o ne mėgėjai“, – apgailestavo V.Voroncovas.
V.Voroncovas pakomentavo ir skandalą sukėlusią sceną ant Mindaugo tilto liepos 6-ąją. Jam abejonių kelia organizatorių aiškinimai, kad stogas ten nebuvo įmanomas dėl per mažo scenos gylio.
„Gyvename XXI amžiuje, yra tūkstančiai sprendimų, kaip padaryti stogą virš mažos scenos. Nereikėjo ten kažkokio didelio, bet yra speciali viršutinė dalis, ant kurios galima uždėti fanerinį stogą ir viskas bus liuks. Mes ne Rusija ir ne Baltarusija, kur sunku su naujomis technologijomis, pas mus rinkoje visko yra, tik, aišku, kokybė kainuoja ir atsiranda tų, kurie nori pastatyti kuo pigiau, bet aukoja kokybę“, – piktinosi V.Voroncovas.
Jis patarė pažvelgti į kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos, pavyzdžius. Pasak Viktoro, ten visai kitokia kultūra, tad net pačioje mažiausioje savivaldybėje virš scenos reikalaujama stogo.
„O pas mus viskas pastatyta ant „aš noriu laimėti viešuosius pirkimus su maža kaina ir po to galvosiu, kaip iš tos kainos išmušti kuo didesnį pelną“. Galvojame, kad Lietuva kaip Ispanija, nebus lietaus, ir tada žiūrim – o, laimėjom viešuosius pirkimus, tai pasirinksim pigesnes detales, pigesnę darbo jėgą ir o kam tas stogas, jei lietaus tikimybė 50 procentų“, – palyginimą davė V.Voroncovas.
Anot Viktoro, norint išvengti tokių atvejų, veiksmų būtina imtis institucijoms – numatyti viešųjų renginių organizavimą kontroliuojančią instituciją, aiškiai aprašyti saugos taisykles. Vis dėlto, kaip pastebėjo pašnekovas, Seimui tai, deja, nėra pirmo eiliškumo reikalas.
„Ir išeina tokia grandinė. Nėra kontrolės, o jei nėra kontrolės, žmonės žino, kad gali daryti bet ką ir bet kaip. O iš tiesų darbuotojus pirmiausia reikia apmokyti, suteikti žinių, tada turi būti kontrolė ir tik tada bus tvarka“, – pabrėžė V.Voroncovas.
Jis pridūrė, kad kol kas gali pasidžiaugti bent tuo, jog egzistuoja pastolininkų asociacija – pamatę pažeidimus, nesaugias scenos konstrukcijas, jos nariai rašo skundus, rengia apmokymus.
