Rugpjūčio 26-ąją muzikuojančiais medikais vadinami A.Bubilaitė ir A.Panavas sumainė vestuvinius žiedus. Poros vestuvių ceremonija įvyko Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. Portalui Žmonės.lt medikė pasakoja, kad šventinę dieną jiedu pasitiko ramiai, nors jaudulys taip pat neaplenkė.
„Galvojau, kad nerimo bus kur kas mažiau, nes vestuvės mums jau buvo natūralus ir lauktas žingsnis. Abu tam buvome nusiteikę, tačiau artėjant tai dienai buvo ir nerimo, ir jaudulio – emocijos tiesiog maišėsi, o galiausiai ta diena tiesiog „sprogo“, – nusijuokia Agnė Bubilaitė, po vestuvių pasirinkusi vyro pavardę ir tapusi Panaviene.
Po bažnyčioje vykusios jautrios tuoktuvių jaunieji su būriu artimųjų ir draugų įsisuko į linksmybes – Agnė ir Andrius drauge su 60 svečių vestuves atšventė Raseinių rajone esančioje ir pušyno apsuptoje sodyboje. Joje tikrai netrūko nei į ką paganyti akis, nei linksmybių – svečius savo muzika linksmino grupė „Diksai“. Agnė šypteli – vestuvių atmosfera išties priminė dvi dienas trukusį festivalį.
„Vestuvėse tikrai buvo jaučiama festivalio atmosfera, ko mudu ir norėjome. Nenorėjome griežto plano, norėjosi, kad svečiai galėtų tiesiog pabūti, pašokti, pasikalbėti. Manau, kad tai ir pavyko išpildyti. Buvo nuostabiai smagus laikas, – sako pašnekovė. – O „Diksai“ užkūrė tokias linksmybes, kad visi svečiai buvo pakelti nuo kėdžių, niekas nenorėjo nė prisėsti. Labai džiaugiamės juos pasirinkę. Net juokėmės su vyru, kad tai, jog ši grupė gros mūsų vestuvėse, žinojome dar iki planuojant savo šventę. Vienoje šventėje pamatėme ir jau buvo viskas nuspręsta.“
Nors Agnės ir Andriaus vestuvės buvo didelės ir griausmingos, jų ilgai planuoti neteko – anot pašnekovės, jiedu su mylimuoju puikiai žinojo, ko nori, tad planavimas truko… neįtikėtinai trumpai.
„Tiesą sakant, aš pati esu organizavusi nemažai įvairių renginių, tai vestuvių planavimas nebuvo sudėtingas. Pradžioje išsirinkome pagrindinius tiekėjus, viską užsisakėme, o intensyvus planavimas prasidėjo gal likus porai mėnesių iki šventės. Tačiau, kaip ir minėjau, to priežastis paprasta – nemažai dalykų buvome nusimatę iš anksto, jau žinojome vedėją, fotografę, todėl buvo lengviau“, – sako Agnė.
Išgirdusi klausimą, ar turėdama galimybę atsukti laiką atgal, ką nors keistų, A.Panavienė nusijuokia, o šiek tiek pasvarsčiusi, atšauna: „Nelabai ką! Nebent tik pasistengčiau labiau atsipalaiduoti ir paleisčiau tą norą kontroliuoti. Gal net perleisčiau tokią pareigą šventės koordinatoriui.“
Suvedė muzika ir medicina
Jau kiek daugiau nei mėnesį vienas kitą vyru ir žmona vadinantiems Agnei ir Andriui priprasti prie naujo santykių statuso nebuvo sunku – vestuvės buvo itin lauktas ir natūralus žingsnis. O ir nieko keisto – Agnė pasakoja, kad jiedu su Andriumi pažįstami kone dešimtmetį. Tiesa, romantinius jausmus vienas kitam puoselėja šešerius metus.
„Klausite, kaip užgimė santykiai? – nusišypso Agnė. – Viskas natūraliai ir visai neplanuotai. Susipažinome prieš dešimt metų medikų bendrabutyje. Pradėjome kalbėtis ir mums taip lengvai sekėsi bendrauti – temos atrodė tiesiog neišsemiamos, mus siejo ir muzika, ir medicinos studijų dalykai. Tiesa, tuomet abu turėjome antras puses, tai jokių romantiškų minčių ir vilčių nepuoselėjome. Tapome labai gerais draugais.“
Vis dėlto nutrūkus buvusiems santykiams, bendri interesai galiausiai suvedė Agnę ir Andrių. „Turbūt mūsų stiprybė yra ta, kad buvome draugai, tad nuo pat pradžių vienas su kitu galėjome būti savimi, nesistengėme pasirodyti geresniais, nei esame, nebandėme įtikti. Taip ir užsimezgė tikras ryšys“, – pasakoja A.Panavienė.
O ir per tuos metus jiedu vienas iš kito nemažai išmoko. Agnė šypsosi – Andrius papildo ją, o ji – mylimąjį. „Mes kai kuriose vietose skirtingi, o tai yra labai gerai. Pavyzdžiui, aš išmokau iš Andriaus ilsėtis ir nieko neveikti. To niekad nemokėjau – visada buvau žmogus, kuris labai daug daro, bėga, dirba po pusantro etato, laikosi griežtos dienotvarkės ir taip, atrodo, viskas be pabaigos. O Andrius atvirkščiai – kaip tik mėgsta neplanuoti, leisti sau kūrybiškai praleisti dieną. Neslėpsiu, iš pradžių man buvo labai sunku apleisti griežtą savo dienotvarkę ir nieko neveikti, bet laikui bėgant išmokau. Dabar labai džiaugiuosi tuo balansu – aš uždegu veikloms, o Andrius nuramina ir ragina pasidžiaugti šia akimirka“, – pasakoja pašnekovė.
