Iš Mažeikių kilęs Žygimantas Petkus kaunietę Gabiją Radžiūnaitę pirmąkart sutiko universitete. Tiesa, prieš septynerius metus prasidėjusi jų pažinties istorija nei kiek nekvėpė romantika – juodu tąkart sujungė konkurencijos vedinas ginčas.
„Mokėmės tame pačiame universitete Kaune. Gabija bendravo su viena iš mano grupiokių, tad dažnai tekdavo susižvalgyti. Pirmas mūsų pokalbis buvo ginčas, kuris iš mūsų taps „Žalgirio“ kineziterapeutu, nes abu studijavome šią specialybę. Galiausiai mūsų ginčas baigėsi tuo, kad iki dabar dalijamės ta pačia scena ir gyvenimu“, – pažinties pradžią prisiminęs šypteli Žygimantas.
Regis, nuo karo iki meilės išties vienas žingsnis. Žvelgiant septynerius metus atgal – kuo tąkart vienas kitą sužavėjote?
Žygimantas: Mane iš karto patraukė Gabijos humoro jausmas, bendravimas ir, žinoma, tai, kad ji buvo „Žalgirio“ šokėja. Juokaudavau, kad man tėtis sakė, jog jeigu namo parsivesiu žmoną, tai tik „Žalgirio“ šokėją (šypteli). Šis „kabinimo“ būdas puikiai pasitarnavo, nors jame vis tiek buvo kažkiek tiesos. Prisimenu, kai vaikystėje važiavau į „Žalgirio“ varžybas ir vienoje kavinėje pamačiau komandos šokėjas. Tada jos man atrodė kaip nepasiekiamos žvaigždės... Tikriausiai nuo to laiko kažkas mano viduje užsifiksavo.
Gabija: Neslėpsiu, kad pirmiausia mano dėmesį patraukė Žygio išvaizda. Jis man pasirodė labai gražus... Juk jauname amžiuje vien išvaizda labai greit gali sužavėti (šypteli). Kai pradėjome bendrauti žinutėmis, taip pat pastebėjau jo humoro jausmą, kadangi man tai yra vienas svarbiausių dalykų santykiuose. Vėliau, tęsiant bendravimą, išryškėjo dar daugiau jo gerų savybių, kurios mane džiugino – rūpestis, tvirtumas, išmonė, tikslų sutapimas ir jų siekimas. Bet visgi labiausiai džiaugiuosi tuo, kad jis, kaip ir aš, iki šiol pasirašytų beprotiškiausiai avantiūrai!
Savo meilės šventei pasirinkote kiek neįprastą dieną. Kodėl nusprendė vestuves iškelti pirmadienį?
Žygimantas: Visų pirma ieškojome gražios datos. Kadangi dabar 2022-ieji, norėjome, kad ir diena būtų 22. O ir man bus lengviau prisiminti, kai ateityje kažkas klaus (šypteli). Mūsų svečių tarpe bus nemažai dainininkų, kurių pagrindinis darbas vyksta savaitgaliais, tad nenorėjome ir iš jų atiminėti duonos.
Gabija: Beje, rugpjūtis – aštuntas mėnesis, skaičius „8“ – tarsi begalybė. 2022 08 22 – puiki data, o ir švęsti vestuves labai norėjome „9 vėjai“ viloje, Kaune. Sužinoję, kad tokia graži data šioje vietoje vis dar laisva, nieko nelaukėme, užsirezervavome ir pradėjome organizuoti šventę.
Kiek svečių kartu su jumis oš vieną svarbiausių gyvenimo dieną?
Žygimantas: Šventėje dalyvaus 60 žmonių. Kviestumėme kad ir šimtą, bet nusprendėme švęsti su pačiais artimiausias, o ir Gabijos giminė yra tikrai didelė. Dėl mūsų vestuvių grįžta giminaičiai is Ispanijos, Anglijos, Norvegijos ir kitų tolimų kraštų, tad kiekvienam norime suteikti komfortą.
Ko svečiai gali iš jūsų tikėtis – šokių numerio ar visgi bendros dainos?
Gabija: Buvo daug šnekėta, bet mažai daryta. Susidūrėme su daug iššūkių, kadangi vestuves planavome mes patys. Iki paskutinės dienos dar turėjome pasirūpinti daugybe smulkmenų, tad šokiui neturėjome ypatingai daug laiko. Nors numeris nebus aukščiausio lygio, bet kažką pademonstruosime.
Žygimantas: Dainuoti taip pat neplanuojame, nes „darbą“ norime padėti į šalį ir mėgautis švente, bet po šampano staliuko – kas ten žino... (juokiasi).
Ne paslaptis, kad vestuvių organizavimas pareikalauja nemažai pastangų ir laiko. Tad klasiškai, kaip mergina, Gabija jėgų atidavė tam daugiau, ar aktyviai prisidėjo ir Žygimantas?
Žygimantas: Faktas, kad didžiąją dalį organizavo Gabija, kadangi jai svarbi kiekviena smulkmena. Mes, vyrai, paprastesni. Jai reikia balto kilimo, žiedlapių, smuiko, kad viskas atrodytų nepriekaištingai... Mano pagrindinė užduotis buvo susirasti kostiumą, kurį vis tiek rinkausi su Gabija. Nors ji savo suknelės man nerodė, bet juk kostiumas turėjo derėti... (šypteli). Visgi, man teko techninė dalis: pasirūpinti aparatūra, garsu, šviesomis ir t.t. Žinoma, jeigu Gabija dėl kažko dvejodavo, iškart kreipdavosi į mane.
Gabija: Tikrai nepasikuklinsiu ir už mūsų šventės planavimą laurus susigriebsiu sau. Aš galiausiai visą šį reikalą palyginau su bakalauro rašymu (juokiasi). Kai reikia pradėti, bet nežinai nuo ko. Tada lyg įsivažiuoji, susidėlioji, atrodo viskas, ir tada supranti, kad padaryta tik 20 procentų visų darbų. Buvo ir sunkių momentų, kada atrodė sprogs galva iš panikos ir nežinomybės, bet visą planavimo procesą prisiminsiu tik geromis emocijomis. O Žygis atliko vyrišką vaidmenį, gaudavo informaciją ir turėjo sutikti arba... sutikti. Ir nusipirkti kostiumą (šypteli).
Daugelio merginų svajose – balta nuotakos suknelė. O apie kokius apdarus svajojo jaunikis? Išduokite, kaip puošitės savo meilės šventei.
Žygimantas: Kadangi esu aukštas vyras, problemų turiu su visais drabužiais. Su kostiumu buvo tas pats. Siūtis nenorėjau, dizainerių vardai man nerūpi, tad tiesiog ėjau per parduotuves ir ieškojau varianto, kuris labiausiai tiktų. Norėjau žalsvo kostiumo, tačiau buvo neįmanoma rasti tinkamo dydžio, tad galiausiai pasipuošiu rausvu. Mūsų vestuvių tema yra „rustic“, tad norėjosi šviesių, gamtiškų spalvų, tad šiaip ne taip išsirinkau, kas gražiausiai prigludo ir tiko prie šventės tematikos.
Gabija: Na, o man labai pasisekė su suknele! Kažkada seniai mama atsiuntė nuotrauką ir parašė, kad tokia tiktų mano ateities vestuvėms. Net nežinau, ar Žygis jau buvo mano gyvenime, bet jau iš anksto žinojau, kaip atrodys mano vestuvinė suknelė. Galiausiai nutiko taip, kad mano liudininkė praktiškai identišką rado salone. Pasirodo, salonas jau buvo beužsidarinėjantis, todėl saviškę gavau dvigubai pigiau! Man ji tekainavo 400 eurų. Man nereikėjo brangios suknelės ar dizainerio, radau savo svajonių suknelę ir esu laiminga iki dangaus!
Mes abu su Žygiu mėgstame minimalizmą, tad mums visas grožis slypi paprastume. Net ir vestuvių žiedus pasirinkome klasikinius – auksinius, be jokių „pribumbasų“ (šypteli).
Amžinos meilės neprisieksite bažnyčioje – lemtingąjį „Taip!“ ceremonijos metu tarsite savo šventės vietoje, viloje prie Kauno. Kas lėmė tokį sprendimą?
Gabija: Santuoka bažnyčioje yra gražu, jauku ir romantiška, bet mes neįžvelgiame tos tikrosios prasmės. Esame buvę draugų vestuvėse su išvažiuojamąja santuoka ir mūsų širdis ji palietė labiau. Dabar mums tai atrodo labiau priimtinas variantas, tačiau neatmetame galimybės dar kartelį vienas kitam „Taip!“ ištarti ir bažnyčioje.
Žygimantas: Tiesa, ceremoniją praves metrikacijos skyriaus darbuotojos, o vėliau mūsų švente rūpinsis mano geras pažįstamas, vėdėjas Mindaugas Rauktys. Kai prisėdome su juo pasišnekėti apie vestuves, po pokalbio Gabija nusišypsojo ir pasakė, kad dabar ji rami. O rami žmona juk reiškia pasisekusius vestuves! (šypteli).
Kartu išgarsėjote televizijos projektuose. Ar per septynerius metus žinomumas kaip nors paveikė jūsų santykius?
Žygimantas: Dalyvavimai televiziniuose projektuose mus tik stiprino kaip porą, kadangi turėjome išeiti iš komforto zonos, vienas kitą palaikyti ir motyvuoti. Darbe mes visada kartu, dėl ko labai džiaugiamės. Grįžus nereikia pasakoti išgyventų emocijų, kadangi viską patiriame kartu.
Eidami į santuoką, ko vienas kitam palinkėtumėte?
Žygimantas: Labiausiai Gabijai linkiu kantrybės, nes pripažįstu, kad kartais esu degtukas. Esu skorpionas – užsispyręs, kartais griežtas, tad su manimi reikia mokėti būti, o Gabijai tai puikiai sekasi. Tuo tarpu aš pasistengsiu atpirkti tai buvimu geru tėčiu ir mylinčiu vyru.
Žinoma, linkiu ir bendros muzikinės sėkmės ir šeimyninių tikslų išsipildymo. Gabija po 7 metų draugystės mane vis dar traukia kaip pirmomis pažinties dienomis. Linkiu mums abiems, kad tai niekada neišblėstų.
Gabija: O aš palinkėčiau eiti tuo pačiu keliu ir toliau augti, tobulėti, kaip asmenybei. Niekada nepamesti savęs, žvelgt į gyvenimą šio dabartinio nurauto, energingo, pozityvaus Žygio akimis, bei ateityje papildomai pažinti save tėčio vaidmenyje. Ir kantrybės, žinoma. Pažadu, prireiks!
Pasvajokite... Kaip savo porą matote dar po dešimt metų?
Žygimantas: Tikiuosi, kad būsime sveiki, laimingi ir jau spėję tėveliams padovanoti anūkus.
Gabija: Po dešimt metų ketvirtadienį matau mus žiūrint šeimyninį filmą vaikų apsuptyje, savaitgalį kartu ant scenos, o pirmadienį kažkur Maldyvuose... O kaip bus iš tikrųjų, gyvenimas dar parodys, o aš kol kas pasidžiaugsiu dabartimi (šypteli).
Vestuvių fotogalerija: (pildoma)
