Detoksikacijai – tūkstančiai metų
Galima manyti, kad žodis „detoksikacija“ puikuojasi grožio kabinetų, kai kurių medicinos įstaigų paslaugų sąrašuose ir žiniasklaidos puslapiuose ne be apsukruolių, siekiančių pasipelnyti iš žmogaus baimės pasiligoti, pagalbos. Tačiau už tyrinėjimų, straipsnių ir knygų, analizuojančių organizmo valymo būtinybę, – ir sveikatos korifėjų vardai. Pasak gydytojo endoekologo Henriko Kondratavičiaus, vienas iš šiuolaikinės fiziologijos pradininkų Ilja Mečnikovas, 1908 m. apdovanotas Nobelio premija, jau prieš šimtmetį rašė savo „Optimizmo etiuduose“, kad labiausiai žmogaus amžių trumpina organizmo apsinuodijimas toksinais, susidarančiais žarnyne pūvant mikroflorai.
Mūsų laikų mokslo ir technologijų galimybės leidžia iki smulkmenų išsiaiškinti, kas vyksta kūne, kai pavalgome. Esmė – maistas ir skysčiai iš skrandžio patenka į plonąją žarną, kur susimaišo su virškinimo enzimais.
Šiuolaikiniai mečnikovai, kurdami būdus, kaip apsisaugoti ir atsikratyti iš išorės bei vidaus atakuojančių nuodų, remiasi ne tik naujausiais moksliniais atradimais, bet ir senosiomis sveikatinimo sistemomis, kaip antai Indijoje jau keletą tūkstančių metų gyvuojančia ajurveda. Iš ten po visą pasaulį pasklido pančakarma – kūno ir sielos švarinimo procedūra. Ją atliekant bus pasiūlyta gerti lydyto sviesto, kūnas masažuojamas specialiais aliejais keturiomis rankomis, valomas žarnynas, kvėpavimo takai ir organai, pasimėgausite vaistažolių pirtimi, o jūsų „trečioji akis“ gaus porciją mintis skaidrinančio aliejaus. (Tiesa, iš www.ajurveda.lt pateikiamos informacijos susidaro įspūdis, kad aprašytas visai malonus pančakarmos variantas, adaptuotas specialiai mums, o indai dar vartoja vėmimą skatinančių priemonių, daromos klizmos, nuleidžiamas kraujas…) Ajurvedos sekėjai teigia, kad šitaip apsikuopus atsinaujina visos gyvybinės funkcijos, aplanko fizinė ir dvasinė palaima, aukšta siena atsitveriama nuo ligų. Žinoma, vieno karto bus maža, nusiteikite trims–aštuoniems (priklausys nuo to, kiek spėjote užsiteršti).
Mūsų laikų mokslo ir technologijų galimybės leidžia iki smulkmenų išsiaiškinti, kas vyksta kūne, kai pavalgome. Esmė – maistas ir skysčiai iš skrandžio patenka į plonąją žarną, kur susimaišo su virškinimo enzimais. Tai baltyminiai katalizatoriai, tūkstančius kartų pagreitinantys organizme vykstančias chemines reakcijas. Jie suskaido riebalus, baltymus ir angliavandenius į komponentus, kurių vieni keliauja į kepenis, kiti – į limfą, treti – į storąją žarną. Teigiama, kad jei enzimai nepajėgia susmulkinti toksinų, kepenys – pastarųjų nukenksminti, imuninė sistema – pašalinti, nuodai ima kauptis ir teršti ne tik virškinimo organus, bet ir kraują bei limfą, todėl savo dozę gauna visas organizmas.
Europiečio kraujyje – 300 chemikalų
Tik optimistų optimistas gali viltis, kad sugebės išvengti nuodų, kuriuos taip gausiai tiekia pasaulis. Tyrimai liudija: net labai sveikai besimaitinančių žmonių organizme susiplaka nuodingųjų medžiagų, patekusių su maistu, kokteilis. Tarptautinė organizacija WWF, vykdanti įvairius projektus, susijusius su gyvenamosios aplinkos gerinimu (jos padaliniai veikia daugiau kaip 100 šalių), mokslininkams užsakė ištirti kasdien vartojamus maisto produktus, tarp jų ir duoną, – ten rasta įvairių teršalų ir chemikalų. Vėliau penkerius metus stebėtas 355 savanorių kraujas – jis buvo užterštas toksinais. Tyrimų duomenimis, Didžiojoje Britanijoje 15 maisto produktų: mėsoje, pieno gaminiuose, meduje, alyvuogių aliejuje ir kt., aptikta kenksmingųjų medžiagų. Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje – mažiausiai 12 produktų. Tiesa, teršalų koncentracija neviršijo maksimaliai leistinos, tačiau kaip jie paveiks žmones per ilgą laiką, Dievas žino. Beje, WWF atlikto darbo tikslas – įtikinti ES uždrausti arba bent jau itin griežtai kontroliuoti potencialiai pavojingų sveikatai chemikalų naudojimą.
Kiti tyrimai (juos finansavo Vokietijos aplinkos apsaugos ministerija) atskleidė, kad kiekvieno europiečio kraujyje yra daugiau kaip 300 cheminių medžiagų. Jų rasta ir motinos piene bei naujagimių bambagyslėse. Pasirodė, kad mūsų kraujyje yra toksinų, uždraustų prieš tris dešimtmečius, pėdsakų. Kita vertus, per tą laiką atsirado naujų chemikalų, naudojamų, pavyzdžiui, kondicionieriuose, gaminant žaislus, grindų dangą, neperšlampamus drabužius ir avalynę, elektroninę aparatūrą, kosmetiką, tekstilę… „Jei vieną dieną įrodys, kad šios medžiagos pavojingos, bus jau per vėlu, nes žmogaus organizmas nesugeba nuo jų išsivaduoti. Pasekmės pasireikš prabėgus nemažai laiko“, – mano chemikė Patricia Cameron, vadovavusi minėtiems europiečių kraujo ir pieno tyrimams.
Reikia ar nereikia specialaus valymo?
Nors visi esame užsiteršę, tačiau kai kurie organizmo signalai turėtų ypač stumtelėti priemonių ar jų kompleksų, padedančių atsikratyti susikaupusių nuodų, link. Liežuvis apsitraukęs apnašomis? Nemalonus burnos kvapas? Pučia vidurius? Jie užkietėję? Skauda galvą? Tinsta galūnės? Jaučiatės nuolat pavargusi ir mieguista? Viskas dirgina? Beria? Kad ir kaip stengiatės, svoris nekrinta arba auga, nors nevalgote daugiau nei anksčiau? Jei yra atsakymų „taip“, greičiausiai laikas imtis vidinės „šluotos“ – tuo įsitikinę alternatyviosios medicinos atstovai. Tačiau tradicinės medicinos propaguotojai neskuba jiems pritarti.
Kad organizmas būtų sveikas, žmogaus kraujo ir audinių rūgštingumas turi būti pastovus (pH 7,4). Netinkamas maistas ar gyvenimo būdas dažnai padidina rūgščių kiekį, ir inkstai nebesugeba jų neutralizuoti – taip atsiranda latentinė acidozė.
Limfos apytaką skatinantys masažai. Kūno kaukės-įvyniojimai į purvą, medų, vynuoges, kavos pudrą, cinamono ir juodųjų pipirų mišinį, jūros dumblius (kai kur į pastaruosius įmaišoma bičių nuodų). Įvairios pirtys ir hidroterapinės vonios, kur suvienijamos vandens, karščio ir vaistingųjų augalų galios. Klizmos. Arbatos. Maisto papildai. Homeopatiniai vaistai. Gydomasis badavimas. Specialios organizmo valymo procedūros namie. Sulčių, vaisių, daržovių, nevalytų ryžių dietos. O kur dar detoksikacijos seansai grožio salonuose ir gydyklose, atliekami naudojant specialius prietaisus… Štai kokia pasiūla tiems, kurie panūdo išsivalyti savo kūno kerteles.
„Pirmiausia reikia pasirūpinti storosios žarnos švara“, – tvirtina valymosi iš esmės šalininkai, tarp jų – ir kelių įvairiomis kalbomis išleistų knygų apie sveiką gyvenseną autorius Genadijus Malachovas, žarnyną vadinantis „didžiausiu organizmo sąvartynu“ ir „maitinančiąja organizmo šaknimi“ („Organizmo valymas ir tinkama mityba“). Anot jo bendraminčio habilituoto daktaro biologo ir bioenergetiko Michailo Tombako („Kaip ilgai ir sveikai gyventi“), suaugusio žmogaus storojoje žarnoje yra nuo 8 iki 15 kg išmatų gniužulų, vadinamų akmenimis, kuriuos tampomės nuolat. Apie keturiasdešimtuosius metus dėl netinkamo gyvenimo būdo jų gali prisikaupti tiek, kad žarna netgi ima stumti kitus organus iš jų vietų. Toksinai iš tų gniužulų sklinda po visą kūną, jį nuodija ir sukelia ligas. Po storosios žarnos turėtų eiti kepenų, atsakingų už medžiagų, kraujo, limfos apytaką, švarinimas. Jas valant apsišvarina ir tulžies pūslė bei kasa.
Kam smalsu, kaip visa tai daroma savarankiškai, knygynuose ir internete ras pakankamai literatūros. (Jei esate stiprių nervų, užsukite į http://www.blessedherbs.com/photos2i.html.) Dar galima savo kūną patikėti tuo užsiimančių medicinos įstaigų specialistams. O ką turėsite? Natūraliosios medicinos atstovai tikina: jėgų antplūdį, sustangrėjusią odą, sumenkusį celiulitą, gerą nuotaiką ir miegą. Sveikatą! Tradicinės medicinos propaguotojai purto galvą: šioms organizmo sistemoms visokie dirbtiniai švarinimai nereikalingi, netgi žalingi! Moksliškai nepagrįsti!
Bet dėl būtinybės subalansuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, regis, sutariama. Kad organizmas būtų sveikas, žmogaus kraujo ir audinių rūgštingumas turi būti pastovus (pH 7,4). Netinkamas maistas ar gyvenimo būdas dažnai padidina rūgščių kiekį, ir inkstai nebesugeba jų neutralizuoti – taip atsiranda latentinė acidozė. Rūgstame, kai vartojame daug baltymų turinčių produktų (mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno gaminių), cukraus, saldumynų, kvietinių miltų, greito maisto, badaujame ar laikomės dietų (pavyzdžiui, Atkinso), mažai judame. Svaigalai, cigaretės, kava – taip pat juodajame sąraše. Dėl per didelio vidinės terpės rūgštingumo kūnas teršiasi, sutrinka kalcio apykaita, puola kaulų ir lėtinės jungiamojo audinio ligos (pavyzdžiui, osteoporozė, reumatas), šokinėja cholesterolis, daugėja laisvųjų radikalų, anksčiau laiko senstame.
Du būdai, kaip atsikratyti toksinų
Detoksikuojamoji jonų terapija – naujas dalykas Lietuvoje. Apie tokį pat acto poveikį organizmui kalbama jau seniai. Pirmąjį būdą atsikratyti teršalų galite išmėginti tik grožio salone, kitą – neišėjusios iš namų. Vienas – labai komfortiškas, kitas reikalauja šiokių tokių pastangų. Atrodytų, labai skirtingi būdai, tačiau abiejų propaguotojai teigia, kad toksinus šalina tikrai veiksmingai, be to, šarmina. Bet aklai pasitikėti tuo, kas ką sako... Jei kiltų noras išmėginti kurį nors variantą, matyt, būtinai reikėtų nuodugniai susipažinti su visais už ir prieš, išklausyti medikų, kuriais pasitikite, nuomonę.
Jonų terapija „Bio-Detox“
Procedūra vyksta taip: atsisėdate, įmerkiate kojas į vonelę su sūdytu vandeniu, į kurią įdedamas įtaisas, sukuriantis silpną teigiamų ir neigiamų jonų srovę. Ji per pėdų poras (o jų ten – apie 2000) patenka į organizmą ir pašalina iš skrandžio, kepenų, inkstų, sąnarių, kraujagyslių susidėvėjusias ląsteles, sunkiuosius metalus, kitokius nešvarumus. Procedūra trunka pusvalandį, per tą laiką vanduo virsta „akvarele“, kurioje gali matytis ruda, žalia, juoda, oranžinė ar gelsva spalva, trupinėliai, putos, drumzlės... Visa tai – toksinai, druskos, virusai, bakterijos iš skirtingų organų. Pavyzdžiui, ruda spalva rodo, kad valosi kepenys, žalia – virškinimo sistema... Kol švariniesi – gurkšnoji arbatėlę ir skaitai žurnalą. Pasak gydytojos-kosmetologės Birutės Stankevičienės, pirmą kartą šią procedūrą ji išvydo ir pati išmėgino tarptautinėje parodoje Tokijuje. Iš ten ir parsivežė biologinį kūno valiklį „Bio-Detox“.
Organizmo valymo obuolių actu savaitė
Esmė: penkias dienas rytą atsikėlus geriamas acto kokteilis (stiklinė vandens, 2 šaukšteliai acto, 1–2 šaukšteliai medaus). Pirmas dvi – dar ir karčioji, Glauberio druskos, išrūgos, pasukos ar raugintų kopūstų sultys žarnyno veiklai aktyvinti, be to, nevalgoma, tik vartojamas mineralinis vanduo, žolelių arbatos, šviežių daržovių nuoviras ar sultys. Kitas tris dienas jau galima nuraminti kirminą bulvėmis, virtomis su lupenomis, troškintomis daržovėmis, varške, džiūvėsiais. Šeštą, septintą – leidžiama ir liesos mėsos, kruopų, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi maisto derinimo taisyklių. (Pagal Margot Hellmib knygą „Gydymasis obuolių actu“.)
Už ar prieš?
Kūno detoksikacija – mūšio laukas, kuriame sulaužyta jau ne viena ietis. Pavojingos ar naudingos specialios procedūros? Pateikiame dvi nuomones.
Tradicinės medicinos atstovo komentaras. Eglė Merkelienė, šeimos gydytoja: „Išsakysiu nuomonę, kuri nepaveikta mados vėjų ir pagrįsta studijų metais įgytomis žiniomis. Žmogaus organizmas – unikali, darni sistema, kuriai jokio ypatingo švarinimo tikrai nereikia. Argumentai, kurių griebiamasi įrodinėjant būtinybę specialiomis priemonėmis, kaip antai detoksikuojamaisiais prietaisais, sveikos mitybos principams nusižengiančiomis dietomis, actu ir panašiais dalykais, valyti žarnyną, kepenis, prieštarauja tradicinės medicinos pagrindams. Teiginį, kad per gyvenimą žmogaus organizme susikaupia 8–15 kg išmatų gniužulų, iš kurių toksinai sklinda po visą kūną ir sukelia ligas, pavadinčiau ne tik klaidingu, bet ir absurdišku. Užuot švaisčius pinigus abejotinoms procedūroms, patarčiau atsisakyti žalingų įpročių, didinti fizinį krūvį, daugiau būti gryname ore, rūpintis visaverte mityba, atsikratyti antsvorio, jei leidžia sveikata – pasikaitinti pirtyje... Nepamirškime, kad unikalūs dalykai dažniausiai būna labai paprasti. Žinoma, mano siūlomas kelias reikalauja pastangų. Nubėgti į „gydymo įstaigą“ ir aparatu išsivalyti žarnyną jų reikia kur kas mažiau...“
 |
| Vytautas Šapranauskas |
Išmėginusiojo organizmo detoksikaciją nuomonė. Vytautas Šapranauskas, aktorius: „Atlikti žarnyno valymą? O kodėl gi ne? Tokios galimybės neatmetu. Žmogus juk toks padaras: iš pradžių turi save įtikinti, kad reikia ką nors daryti. Iki šiol esu išbandęs švelnesnį būdą atsikratyti toksinų ir likau labai patenkintas, kad pasiryžau. Makropulo recepto dar niekas neatrado, tačiau, man atrodo, apsivalymas nuo teršalų – kelias jo link. Penkiolika kartų pamirkius kojas vonelėje gyvenimas pagerėjo. Pagražėjau ir patobulėjau. Nelaikau to šarlatanizmu ir galėčiau dalyvauti diskusijoje su taip manančiais. Kai pamatai, kas iš tavęs pasišalina, supranti, kad tokios procedūros nėra jau taip blogai, kaip kai kas bando įtikinti.“
