„Didžiosios Rinkos aikštės viešnia lyg elnias devyniaragis ant savo pečių tvirtai laiko dangaus kūnus – saulę ir mėnulį. Mėnulis aukštai, nes ilgiausia žiemos naktis, o saulė žemai, nes trumpiausia žiemos diena.
Aplink juos blykčioja ne beprasmiai burbulai, bet laimė, vaisingumas, gyvybė, atgimimas, dvasios tyrumas. Tai mūsų senieji baltų simboliai“, – taip Kėdainių eglė apibūdinta anksčiau išplatintame pranešime spaudai.
Vienas tokių simbolių – baltų svastikos – Saulės ženklas. Baltai svastikas siejo su Dievu, Saule, Perkūnu, jos tapo vienu dažniausiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų.
Tačiau nepaisant to, kad baltiškos svastikos yra mitologijoje sutinkamas motyvas, kai kuriems užkliuvo tai, kad šie senoviniai ženklai puošia žaliaskarę. Mat bėgant laikui svastikos, nors ir pasikeitusios formos, tam tikruose istorijos kontekstuose įgavo neigiamų prasmių.
15min taip pat sulaukė skaitytojų užklausų – jie svarstė, ar tokiam simboliui vieta ant eglutės, tuo labiau, kad Kėdainiai garsėja savo žydišku paveldu, o į minėtą simbolį, nepriklausomai nuo to, kad baltiškos ir nacių svastikos nėra identiškos, dalis gyventojų gali sureaguoti jautriai.
„Nors Saulės ženklas turi gerą reikšmę, pamačiusi jį ant eglės visai ne apie Saulę pagalvojau“, – rašė skaitytoja.
Diskusija dėl to kilo ir socialiniuose tinkluose.
„Oho! Kėdainiai pasistengė. Eglutės žaisliukai primena svastiką. Ką tai galėtų reikšti?“ – klausė viena komentatorė.
„Kėdainių eglė graži, tik labai keistai atrodo į svastikas panašūs papuošimai“, – rašė kita. „Ne panašūs, o čia ir yra svastika. Siūlau pasidomėti baltų ir kitų tautų ženklais, atrasite įdomybių“, – tokį atsakymą netrukus ji gavo.
Publicistas Donatas Puslys: turėjo būti atsižvelgta į skirtingus kontekstus
Publicistas, Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programų vadovas Donatas Puslys Kėdainius apibūdina kaip vieną gerųjų miestų pavyzdžių. Pasak jo, čia puoselėjamas žydiškasis paveldas, jo perteikimas miestiečiams, ypač mokiniams.
„Daugiakultūris centras, įsikūręs vienoje iš buvusių sinagogų, gali tarnauti kaip gerasis pavyzdys kitiems. Tokie žmonės kaip Audronė Pečiulytė, Rimantas Žirgulis, Henrikas Vaicekauskas daug savo laiko investavo į Kėdainių kaip daugiakultūrio miesto idėjos išskleidimą, plėtojimą, kad iš tiesų kalbėtume ir kaip savą priimtume skirtingų tautų, religijų indėlį į Lietuvą“, – 15min komentavo D.Puslys.
Būtent dėl to jam apmaudu, kad puošiant šiųmetę žaliaskarę nebuvo apie tai pagalvota.
„Akivaizdu, kad eglutę puošė ne tie žmonės, kurie yra jautrūs paveldui, kurie geba atsižvelgti į skirtingus kontekstus ir tai, kad istorijos eigoje tam tikri ženklai įgyja sąsajų su tam tikromis pasibjaurėtinomis ideologijomis“, – mano D.Puslys.
Pašnekovas svarstė, kad puošiant eglę tokia tematika tikrai buvo galima pasirinkti ir kitokius simbolius – tokius, kurie nekeltų papildomų neigiamų asociacijų.
„Galima tik klausti, kodėl puošėjams atrodė reikalinga iš visų baltiškų simbolių būtinai tą svastiką dėti. Kalėdos juk turėtų būti susitikimo, susitaikymo šventė, tad labai nemalonu, jei dalis žmonių dėl tokių simbolių jaustųsi atstumiami, neišgirsti“, – su 15min įžvalgomis dalijosi D.Puslys.
Anot publicisto, šiuo atveju būtų labai įdomu išgirsti ir pačių kėdainiškių vertinimus, kadangi eglė visų pirma yra jų miesto simbolis: „Ar ji jiems tinka? Ar bus pozicijų, diskusijų, kas bylotų apie pilietiškumą, ar paprasčiau apeiti klausimą?“
D.Puslys pabrėžė nenorintis pernelyg smerkti ir nemanantis, kad toks motyvas ant eglės sumanytas iš blogos valios, tačiau pridūrė: „Pats prie tokios žaliaskarės jausčiausi nejaukiai.“
„Tad manau, kad tai dar viena proga pakalbėti apie simbolių prasmę ir vartojimą, apie jų poveikį suburti ar skaldyti bendruomenę, apie mūsų jautrumą savo artimui, ne tik sau pačiam. Mus apibrėžia ne tik tai, ką apie save sakome, tačiau gal net labiau gebėjimas išklausyti ir suprasti esančius šalia“, – įsitikinęs D.Puslys.
Savivaldybė mano kitaip: negalima vieno simbolio vienu metu sieti su visais kontekstais
Dėl svastikų ant kalėdinės eglutės 15min kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėją ryšiams su visuomene Jorūnę Liutkienę. Pasiteiravome, kodėl buvo pasirinktas būtent minėtas simbolis.
„Eglutė puošta žiemos saulėgrįžos tema, todėl pasirinkti tūkstančius metų atgal baltų mitologijoje naudoti ženklai, kurie šią temą ir atspindi – virsmą, atgimimą, vaisingumą, žemę, gerovę, laimę. Visa tai mums atneša sugrįžtanti Saulė. Šiuos ženklus reikia skaityti kaip vieną pasakojimą, įsigilinant į ištakas.
Eglutė yra edukacinis projektas, kuris ir kelia tikėjimo, kaitos, tęstinumo, tradicijos klausimus ir kaip jie transformuojasi mūsų dabartiniame gyvenime. Panaudoti simboliai saulė, varnakis, žirgeliai ir vandenys iki šiol yra mūsų audiniuose, drožinėjimuose, etnografinėse sodybose, šiuolaikiniame mene“, – teigiama gautame atsakyme.
Paklausus, ar nebuvo pagalvota, kad kai kuriems miesto gyventojams ir svečiams eglutę puošiančios baltų svastikos gali sukelti ir negatyvius jausmus, Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėja ryšiams su visuomene teigė, jog šiuo atveju apie neigiamas asociacijas galvoti tiesiog nereikėtų.
„Baltiškasis Saulės ženklas yra tik pozityvus. Deja, jis buvo pakeistas ir naudotas skleidžiant destrukciją. Negalima atskiro ženklo vienu metu traktuoti įvairiuose kontekstuose. Tai tėra tik pakaitalas ir jis nėra identiškas. Mes kalbame tik apie senuosius ir daug gilesnes prasmes baltų mitologijoje turinčius ženklus, mūsų paveldą, senuosius protėvių tikėjimus, kurie įkvepia ieškoti savo tautinės tapatybės“, – aiškino J.Liutkienė.
O ką manote jūs? Išsakykite savo nuomonę apklausoje:
Svastika ilgą laiką buvo tik teigiamas simbolis
Kėdainių eglutę puošiančių baltiškų svastikų reikšmę feisbuko puslapyje paaiškino ir Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras.
„Svastika, kurios ornamentais papuošta eglė – saulės, ugnies simbolis, būdingas įvairioms pasaulio kultūroms, plačiai žinotas ir naudotas tūkstančius metų. Šiuo simboliu būdavo puošiami ne tik papuošalai, bet ir buities dirbiniai.
Baltų kraštuose svastikomis nuo II–III a. dekoruoti apgalviai, kabučiai, segės, apyrankės, žiedai, diržų apkalai ir kt. radiniai. XIII–XV a. svastikomis puoštos apgalvių plokštelės, žiedai, puodų dugneliai ir kt. dirbiniai. Pvz., apgalvių plokštelių su svastikos motyvu žinoma iš Kernavės, Verkių kapinynų, taip pat iš dabartinės Baltarusijos teritorijos jotvingių palaidojimų.
Krikščioniškojoje kultūroje svastikos žinomos nuo pirmųjų mūsų eros amžių ir apibūdinamos kaip vienas iš kryžiaus variantų, taip pat siejamos su Kristumi (kaip šviesos, saulės simbolis, akcentuotas Evangelijoje pagal Joną. Toks motyvas aptinkamas ir gotikinių katedrų interjeruose, ant liturginių reikmenų ir kt. XVI a. atsirado ir išpopuliarėjo saulės tipo monstrancijos.
XVI a. svastikų motyvais puoštų liturginių dirbinių yra ir Lietuvoje.
Tūkstančius metų pasaulis mylėjo svastiką kaip sėkmės simbolį, kol jos nepasisavino Hitleris“, – rašoma Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro puslapyje feisbuke.
