Už keliolikos kilometrų nuo Kauno esanti sodyba – tai vieta, į kurią Linas ir Irma stengiasi ištrūkti, kai tik turi laisvą minutę. Čia – ramybės oazė, kurioje jie pailsi nuo beprotiško gyvenimo tempo, o į telefono skambučius atsako tik tuomet, kai žino, kad reikalas – išties neatidėliotinas.
Sodybą atlikėjas su mylimąja įsigijo prieš penkerius metus – netrukus po to, kai pradėjo draugauti. Galima sakyti, kad ši vieta juos ir supiršo.
„Netoliese atradome ir bažnytėlę su labai šauniu kunigu, su kuriuo susidraugavome. Labai patiko jo pamokslai ir šiaip bendravimas, požiūris į daugelį dalykų. Jis tapo mums labai artimu draugu, ir pagalvojom, kad, jei tuoksimės, tai tuoksimės pas šitą kunigą. Taip ir įvyko“, – LRT Televizijos laidai „Gyvenimas“ pasakoja Irma.
Palėpėje įrengs įrašų studiją
Tiesa, tuomet sodyboje viskas atrodė kitaip, nei dabar – dar nebuvo nei tvenkinio, nei namo. Linas sako, kad jie abu mėgsta užmesti meškerę, tad vandens būtinai reikėjo. O prie jo norėjo pastatyti pirtelę. „Ir štai kas gavosi“, – rodydamas jaukų namą juokiasi dainininkas.
Nors galima būtų pamanyti, kad į kūrybą pasinėręs muzikantas nežino, kaip vinį įkalti, Linas aktyviai dalyvavo namo statybose. Todėl dabar be vargo gali paaiškinti, kada turi būti pjaunami rąstai, kokius tarpus palikti virš langų, kad ilgainiui stiklas neskiltų, kiek tonų akmenų panaudota pirtyje ir daugybę kitų smulkmenų.
Taip pat užsidegęs Linas pasakoja ir apie kiekvieną sodyboje esantį daiktą ar augalą – jie visi čia turi savo istoriją. Kad ir maumedis. „Jį gavome dovanų, kai tik susituokėme, prieš ketverius metus, jis mums net iki pusės nebuvo, o dabar jau bus kokie 4 metrai. Šaunuolis, auk, auk toliau!“ – ragina Linas.
Vesdamas prie statomo svečių namelio, dainininkas pokštauja, kad, matyt, jie taip priprato prie statybų, kad, pasibaigus vienoms, vis sugalvoja ką nors naujo.
„Štai čia yra naujai paruoštas svečių namas. Kaip matote, labai prabangūs langai sudėti, durys po septyniais užraktais. Pagal naujausias technologijas ir madas yra padarytos sienos, inkrustuotos ypatingomis medžiagomis. Štai čia yra svečių vaikų kambarys, vaizdai į jūrą pro šį langą, o pro šį – į kalnus. Lubos irgi inkrustuotos dangumi. Tai irgi toks paskutinis mados šauksmas“, – juokauja Linas, „Gyvenimui“ aprodydamas namą, kuriame iš tiesų dar nėra nei langų, nei durų, nei lubų.
Surimtėjęs dainininkas sako, kad svečių namo palėpėje planuoja įsirengti įrašų studiją: „Kaip nuostabu atvažiavus į gamtą sukurti kokią nors gražią dainą. Taip, ko gero, čia bus įrašų studija“.
Iš tikrųjų svečių namelis iškilo todėl, kad į sodybą užsukusiems draugams labai nesinori išvažiuoti. Ir nenuostabu, nes Linas su Irma – puikūs šeimininkai, mėgstantys gaminti ir vertinantys gerą maistą. Todėl sodyboje įsirengė rūkyklą, kurią užkuria beveik kas kartą čia atvažiavę.
„Gaminant maistą svarbiausias dalykas yra meilė, precizika ir prieskoniai, o Irmutė turi gerą česnakinį... kažkokią paslaptį... Man jos, aišku, neišduoda. Bet būtent rūkinimui. Tad kai rūkiname, esame pasiskirstę vaidmenimis. Aš būnu rūkinimo vadas, o ji – marinavimo vadas“, – atskleidžia Linas.
Atlikėjas dar priduria visiškai sutinkąs su sakančiais, kad gerai išrūkinti mėsą ar žuvį yra menas. „Svarbiausia nustatyti, koks karštis turi būti ir kokią medieną dėti smilkinti, kad skaniai išsirūkintų. Skaniausias medis, kurį dabar turime čia, – juodalksnis. Jis labai skaniai kvepia, jo dūmelis labai geras“, – tvirtina dainininkas.
Pažintis prasidėjo nuo apdovanojimo
Matant, kaip Linas Adomaitis šeimyniškai triūsia, nevalingai kyla nuostaba. Juk ilgus metus dainininkas gerbėjų buvo tituluojamas svajonių jaunikiu, o pramogų pasaulio užkulisiuose vadinamas plevėsa, mat aplink jį nuolat sukdavosi būrys merginų. Tiesa, pats atlikėjas savo asmeninio gyvenimo niekada nekomentavo, taip tik dar labiau pakurstydamas smalsumą.
Jau atrodė, kad muzikai atsidavęs ir viengungiškai su egzotiškuoju dainininku Hokšila po pasaulį keliaujantis Linas Adomaitis taip niekada ir nesusitupės. Tačiau vieną dieną jo gyvenime atsirado aštuoneriais metais jaunesnė Irma. Jie susipažino 2007-ųjų gruodį.
„Vyko mano darbo kalėdinis vakarėlis, kuriame Linas su dar keliais žinomais žmonėmis buvo tarsi teisėjas ir vertino mūsų darbuotojų komandų pasirodymus. Reikėjo dainuoti, šokti. Taip jau nutiko, kad mano komanda laimėjo ir Linas užlipo ant scenos įteikti apdovanojimo ir pasirinko mane – man įteikė tą apdovanojimą. Buvo tokia bendra euforija dėl tos pergalės, dar Lino dėmesys…“ – pirmąją pažintį, kalbėdamasi su laidos „Gyvenimas“ žurnalistais, prisimena Irma.
„Na, iš visos komandos tu man gražiausia buvai, tai ką galiu padaryti?! Reikėjo gal įteikti komandos vadovei, bet aš iš karto tiesiu taikymu nuėjau ir apdovanojimą įteikiau Irmai. Paskui įsišnekėjome, pradėjome pasakoti vienas kitam apie savo keliones, kažkaip sutapo mūsų požiūriai. Na, ir ką – susitikom vieną, antrą kartą“, – pasakoja Linas. „Ir nebeišsiskyrėme“, – priduria Irma.
Tuo metu Linas buvo tikra įžymybė, tačiau sužvaigždėjimo Irma sako visai nepajutusi: „Linas tikrai gyvena paprastą gyvenimą. Aišku, gal šiek tiek iš pradžių buvo keista, kad žmonės pasišnabžda: žiūrėk, eina Linas Adomaitis. Arba prieina pasilabinti. Bet tikrai nėra nei kažkokių psichologinių barjerų, nei problemų. Gyvename mes tikrai įprastai“.
Irma įsitikinusi, kad Linas taip paprastai elgiasi dėl gero tėvų auklėjimo: „Sakoma, pamatyk, kaip vyras bendrauja su savo mama, žinosi, kaip jis bendraus su tavim. Tai dėl to galiu būti rami“.
Lūžo ir ranka, ir požiūris į muziką
Linas užaugo gražioje, darnioje šeimoje. Nuo vaikystės berniukas žavėjosi savo tėčiu smuikininku, tad, kai reikėjo rinktis, kur mokytis, klausimų nekilo. Į pirmąjį suolą jis sėdo Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje. Beje, čia mokėsi ir šešeriais metais jaunesnis Lino brolis Marijus, Lietuvos muzikos pasaulyje labiau žinomas Mario Basanov, o užsienyje – „Ten Walls“ slapyvardžiais.
„Visko buvo, iki 9 klasės aš toks padūkėlis buvau, nelabai norėdavau groti tiek daug valandų, kiek reikėdavo. Bet smuiką mylėjau visada. Kažkur 9 klasėje, kai buvo svarstymų, gal mane iš viso šalinti už drausmę, susilaužiau ranką. Su riedlente duodavausi, nukritau labai skaudžiai, susilaužiau ranką. Ir tada buvo ne tik rankos lūžis, bet ir toksai lūžis mano, kaip muzikanto, gyvenime“, – „Gyvenimui“ atskleidžia Linas.
Kauno muzikinio teatro orkestre grojęs Lino tėtis sūnų nuvedė pas dabar jau šviesios atminties dirigentą Stanislovą Čepinskį – garsiojo smuikininko Vilhelmo Čepinskio tėtį ir pedagogą.
„Pradėjau lankyti privačias pamokas pas jį ir jis man atvėrė akis ne tik kaip muzikantui, bet ir kaip žmogui – kaip reikia suvokti muziką. Tada grodavau po 9 val. ir tada progresas buvo labai stiprus. Buvau apsisprendęs tapti smuikininku“, – pasakoja dainininkas.
Tačiau dvyliktoje klasėje Linas netikėtai susidomėjo muzikinėmis technologijomis ir jos paėmė viršų. Nors atlikėjas Muzikos akademijoje baigė smuiko bakalauro studijas, bet magistro laipsnį gavo už garso režisūros žinias.
Per tris mėnesius – 98 koncertai
Dar mokydamasis mokykloje Linas pradėjo kurti dainas. Tad nieko nuostabaus, kad jau devyniolikos jis įkūrė grupę „L+“, tapusią fenomenu lietuviškos muzikos padangėje. Vos per tris mėnesius kvartetas išsikovojo vietą muzikos topuose ir žiniasklaidos buvo pripažintas geidžiamiausia grupe. Pasisekimas išties buvo beprotiškas.
„Vedėme tokį sąsiuvinuką, kur rašydavome, kur vykstam, kiek maždaug benzino išnaudota, kokia programa – na, visa tų koncertų statistika. Tai „L+“ karjeros pradžioje per tris vasaros mėnesius turėjo 98 koncertus“, – grupės „L+“ laikus prisimena Linas.
Bet po penkerių metų bendraminčiai nutarė išsiskirstyti. „Ne dėl to, kad būtų kažkokių konfliktų, mes labai gerai sutarėme. Sprendimą priėmėme argumentuotai, nes dvi grupės merginos įstojo į operinį dainavimą, prasidėjo visai kitas muzikinis kelias. Mes su Pauliumi irgi nusprendėme išbandyti truputį kitokią muziką. Žodžiu, padarėme dar 50-ies koncertų turą per įvairius Lietuvos klubus, įvairius miestus, o per Naujuosius metus gražiai padėjome tokį didelį storą tašką ir išsiskirstėme“, – LRT Televizijos laidai „Gyvenimas“ pasakoja Linas.
Paskui buvo solinė karjera, vėliau – duetas su dainininke Simona, kurį „Eurovizijos“ konkurse išgirdo milijonai televizijos žiūrovų. Dabar Linas Adomaitis – vienas populiariausių ir įtakingiausių Lietuvos pramogų pasaulio atlikėjų, kas mėnesį turintis po 20 ir daugiau koncertų.
Tačiau vien dainuoti Linui neįdomu. Jis nuolat ieško naujų iššūkių – kuria muziką spektakliams, dėsto garso režisūrą studentams, ketina suburti rimtų muzikantų kompaniją ir dalyvauti džiazo festivaliuose. Net naująjį albumą „Laiko mašina“ atlikėjas įrašė ne vienu, o dviem visiškai skirtingais stiliais – akustiniu ir elektroniniu.
O artimiausiomis savaitėmis Lino laukia dar vienas iššūkis – naują albumą jis pristatys penkiuose grandioziniuose koncertuose, kuriuose atlikėjui talkins Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus.
Jau nori susilaukti vaikelio
Vis dėlto, nepaisant pasisekimo ir populiarumo, Linas įsitikinęs, kad gyvenime – ne karjera svarbiausia: „Didžiausia žmogaus gyvenime karjera yra jo šeima, o visos kitos karjeros, kurių etapuose yra sėkmės ir nesėkmės momentų... Jie ateina ir praeina. O didžiausia vertybė yra šeima, kuri lieka amžinai“.
Linas „Gyvenimui“ prisipažįsta, kad po ketverių santuokos metų jiedu su žmona jau galvoja ir apie šeimos pagausėjimą: „Norime vaikelio – tikrai apie tai galvojame ir to neslepiame“.
O kol vaikelio dar nėra, Irma padeda vyrui tvarkytis su visais koncertų rūpesčiais. Be to, kasmet pora būtinai išvažiuoja į kokią tolimą šalį. Tailandas, Malaizija, Vietnamas, Singapūras, Centrinė Amerika, Kosta Rika, Panama, Kuba, Belizas – sunku net suskaičiuoti, kiek šalių jiedu aplankė. Iš kiekvienos parsivežė ne tik spalvingų įspūdžių, bet ir atrado tikrų draugų, pažino naujų skonių. Štai ir dabar sodyboje esančiame šiltnamyje, kur paprastai šeimininkauja Lino mama, Irma turi ir savo kampelį.
„Šitų sėklų parsivežėme iš Vietnamo ir Tailando. Tai yra vandens špinatai. Ten tai labai populiarus augalas, dedamas į įvairius troškinius. Šiek tiek apkepinamas wok keptuvėje ir dar išlieka traškus. Taip pat turim citrinžolių, tai nepamainomas Azijos virtuvės prieskonis. Jis suteikia labai ryškaus skonio Azijos patiekalams. Naudojama šakninė dalis, o lapus sunaudojam vantoms pirtelėje“, – pasakoja Irma.
Linas ir Irma apgailestauja, kad praėjusią vasarą dėl albumo įrašymo darbų sodyboje praleido mažai laiko, tačiau, kai tik baigsis koncertinis turas, atgauti jėgų jie skubės į šiuos namus, kur gyvena laimė, meilė, šypsenos, juokas, džiaugsmas, sėkmė, muzika, skanus maistas, apsikabinimai, bučkiai, šokiai ir... jiedu – Linas ir Irma.
„Gyvenimas“ – kiekvieną trečiadienį, 18.50 val., per LRT Televiziją.
