Adelė Karaliūnaitė: „Gyvenimas yra didžiausia dovana“
Viena garsiausių šalies žolininkių, gaminanti ir užkalbanti įvairiausias arbatas bei kremus, Adelė Karaliūnaitė įsitikinusi, kad sveikai gyventi yra kur kas paprasčiau, nei daugelis mano. Pasak jos, sveikos gyvensenos mokytis nė nereikia. „Pats gyvenimo procesas yra sveikas. Dažnas nė nesuvokiame, kokią didžiulę dovaną esame gavę. Kaip gera gyventi, turėti kūną, sielą, protą... Jūs tik pagalvokite, kiek dalykų žmogus gali patirti – tai tiesiog nuostabu, – sako A. Karaliūnaitė. – Šitai suvokus pasaulis nusidažo šviesiomis spalvomis. Žmogui, mylinčiam ir vertinančiam save bei gyvenimą, jokių sveikos gyvensenos receptų nereikia. Jis intuityviai jaučia, kas jam geriausia ir sveikiausia.“
Visgi paprašyta patarti ką nors tiems, kurie dar neperpratę tikrosios gyvenimo vertės, žolininkė atskleidžia porą dalykų. „Labai svarbu nesureikšminti fizinio kūno. Šiais laikais jam skiriamas perdėtas dėmesys. Visur tik ir girdėti „nevalgyk“, „sportuok“ ir t. t. Toks vergavimas kūnui gimdo narcisizmą, o tai baigtis geruoju, kaip žinia, negali, – kalba A. Karaliūnaitė. – Baisu net pagalvoti, kas gali ištikti kūną iki dievybės garbinantį žmogų, jei jis po avarijos liktų randuotu veidu... Negalima susikoncentruoti vien į kūną. Reikia peno ir sielai.“
Žolininkės manymu, neverta pernelyg daug dėmesio skirti ir ekologiškam maistui. „Kaip gamta, nuolat teršiama, sugeba apsivalyti, taip ir žmogaus organizmas turi tokių galių. Tiesiog paklauskite ekologišką salotos lapą kramtančios moters, ar ji laimingesnė už prie gretimo stalelio palaimingai šveičiančią kepsnį…“ – šypsosi Adelė Karaliūnaitė.
 |
| Janina Vaizgielienė |
Janina Vaizgielienė: „Svarbiausia pozityviai mąstyti, judėti ir sveikai valgyti“
Nė neįtartum, kad sveikuolių bėgimo maratonų dalyvė, sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Janina Vaizgielienė kadaise išgyveno komą, buvo paralyžiuota ir metus išgulėjo patale. Moteris spinduliuote spinduliuoja sveikata ir mielai visiems pataria, kaip siekti geresnio gyvenimo. „Visas permainas reikia pradėti nuo minčių. Kai sielos gelmėse suvoki, kad nenori kenkti aplinkiniams, kai nelieka pykčio ir pavydo, savaime norisi daryti ką nors gera. Kodėl gi nepradėjus to gėrio skleisti pirmiausia sau? – šypteli. – Kai atsiranda suvokimas, nieko dirbtinai daryti nebereikia – viskas toliau klojasi savaime. Man atrodo, kai galvelėje dėliojasi teisingos mintys, kažkokios aukštesnės jėgos pakreipia įvykius tinkama linkme. Staiga žmogus suvokia, kad jo šviesiai dvasiai norisi gyventi tobulesniame, švaresniame, sveikesniame kūne.“
Pasak sveikuolės, pajutusi nušvitimą, ji pati iškart susirūpino mityba ir sportu. „Žmonės per mažai juda, todėl kenčia nuo antsvorio, kaulų, sąnarių ar stuburo skausmų. Nors turiu automobilį, iki vaikų, kurie gyvena maždaug už dešimties kilometrų, einu pėsčiomis. Kur tik galiu, stengiuosi visur nukakti savomis kojomis. Kiekvienam žmogui patariu kuo daugiau vaikščioti ir bėgioti. Nereikia lieti prakaito treniruoklių salėse. Pakaks to, kad norėdami pasiekti reikiamą vietą ar objektą judėsite savomis kojomis, – patirtimi dalijasi J. Vaizgielienė. – Pradėjus aktyviai judėti, savaime susitvarkys ir mityba. Juk suvalgius salotų sportuoti kur kas lengviau nei po kepsnio ar bulvinių patiekalų. Apskritai esu girdėjusi teiginį, su kuriuo negaliu nesutikti. Žmonės, kurie nevalgo mėsos, yra daug taikesni ir nespinduliuoja neigiamos energijos. Kai pagalvoji, ne taip jau daug ir reikia norint gyventi sveikiau: daugiau judėti, sveikiau maitintis ir pozityviau mąstyti.“
 |
| Daiva Anužytė-Kasiulaitienė |
Daiva Anužytė-Kasiulaitienė: „Judėjimas yra sveikata“
Viena gražiausių šalies mamų Daiva Anužytė–Kasiulaitienė šventai įsitikinusi, kad sveikai gyventi gali kiekvienas, kuris tik nori ir... turi šiek tiek valios. „Mano nuomone, žmonės labai mažai juda ir klaidingai supranta sporto paskirtį. Visi kažkodėl įsitikinę, kad sportuoti reikia tik norint padailinti kūno linijas ir, kol jomis yra patenkinti, tingi net iki parduotuvės pėsčiomis nužingsniuoti. Būtina įsisąmoninti, kad sporto teikiama nauda nebūtinai turi būti akivaizdžiai matoma, – įsitikinusi moteris. – Sportas skatina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą, kuris yra naudingas absoliučiai visam organizmui. Negana to, fizinė veikla pakelia ūpą, daro žmogų energingesnį ir laimingesnį.“
Kad šie malonūs pojūčiai, teikiami aktyvaus gyvenimo būdo, nedingtų vos prisėdus prie stalo, Daiva Anužytė–Kasiulaitienė pataria atidžiai stebėti, ką dedame į burnas.
„Daugelis su nusivylimu pastebi, kad svoris nekrinta taip, kaip norėtųsi, o nukritęs grįžta su kaupu. Bet paklausus tokių žmonių, kiek kartų per dieną jie maitinasi, niekada nepavyksta gauti tiesaus atsakymo. Jie patys to nežino, nes valgo nereguliariai ir akivaizdžiai per retai, – tvirtina „Mis Lietuva 1996“. – Tai labai blogas įprotis, deja, būdingas kone kiekvienam dirbančiam sėdimą darbą. Įsidėmėkite, būtina valgyti mažiausias tris kartus per dieną, o idealiausia – net penkis. Suprantu, kad gali trūkti laiko taip dažnai kažkur bėgti ir užkandžiauti, bet galima į biurą neštis ką nors iš namų. Tereikia nepagailėti šiek tiek laiko ir sukaupti valią. Žinoma, lengviau prisikirsti vienu ypu už visą praėjusią dieną, bet galbūt tada nereikia stebėtis vis plačiau taliją juosiančiu „gelbėjimosi ratu“...
 |
| Arūnas Jonuškis |
Arūnas Jonuškis: „Sveikatą lemia teigiamos emocijos“
Klubo „Kelias į save“ įkūrėjas, jogas Arūnas Jonuškis spinduliuoja sveikatą ir gerą nuotaiką. Rytų filosofijos skleidėjas tvirtina, kad būtent teigiamos emocijos ir lemia gerą savijautą bei jokių ligų nepalaužiamą sveikatą. „Kad žmogaus nekamuotų jokių negalavimai, tereikia, kad jis jaustųsi laimingas, kad jo dvasioje viešpatautų meilė, ramybė, džiaugsmas. Visa tai teikia santarvė ir supratimas šeimoje bei kasdien vienas kitam dovanojama harmonija, – mintija A. Jonuškis. – Jei nėra pilnatvės, kurią kurtų artimi žmonės, pravartu medituoti ir užsiimti joga. Tai ramina, šviesina žmogų bei tobulina kūną.“
Kad pasiektumėte akivaizdžių rezultatų, jogas pataria atkreipti dėmesį ir į mitybą. „Valgiaraštyje negali nieko būti per daug ir per prievartą. Reikia pasirinkti būtent jums naudingą ir priimtiną maistą. Visiems patariu valgyti kuo daugiau žalių produktų. Gerti daug šviežiai spaustų sulčių, geriausiai morkų, burokėlių, cukinijų, obuolių, salierų. Šviežios sultys ypač gerai veikia sąnarius ir kaulus, kurie, deja, nuo per didelio kiekio termiškai apdoroto maisto tampa ne tik senolių, bet ir paauglių problema, – kalba A. Jonuškis. – Sveikai maitinantis ir nepasiduodant stresui, galima visai neblogai gyventi. Tačiau iki visiškos laimės jums dar reikia apsivalymo ir saviraiškos. Pirmuoju atveju nuo senų senovės lietuviai turi puikią priemonę – pirtį, o štai antruoju tiks bet kokia kūrybinė veikla. Šokite, dainuokite, skaitykite knygas, pieškite. Darykite bet ką, kas suteikia jums laimės, nes teigiamos emocijos – tiesiausias kelias sveiko gyvenimo link.“
 |
| Dainius Kepenis |
Dainius Kepenis: „Sveikos gyvensenos galima išmokti “
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, sveikos gyvensenos propaguotojas Dainius Kepenis pirmiausia kviečia visus išsiaiškinti, koks yra sveikas žmogus, kuriuo visi trokštame būti. Pasak sveikuolio, tokio žmogaus visos funkcijos veikia puikiai. Jis neturi antsvorio, yra ramus, neserga psichosomatinėmis ligomis, gali ilgai ir produktyviai dirbti, lengvai, be įtampos bendrauja su aplinkiniais ir t. t. O kaipgi tokiu tapti? „Pradėti sveikai gyventi reikia nuo buvusio gyvenimo „revizijos“. Atsakius į daugybę klausimų, gali paaiškėti, kad jūs visai sveikai ir gyvenate, – šypteli. – Žinoma, taip būna gana retai. Todėl, kad pagrindinis motyvas keisti gyvenimo būdą dažniausiai yra bloga savijauta, energijos stoka, depresija, įvairių organizmo funkcijų – kraujotakos, kvėpavimo, lytinės ir kt. veiklos sutrikimas.“
Ką reikia daryti, kad taptum sveikesnis? Pasak D. Kepenio, reikia sveikai maitintis, sportuoti ir melstis. „Sportas, arba fizinis aktyvumas, yra vienas svarbiausių ir veiksmingiausių būdų palaikyti gerą savijautą, nuotaiką, išvengti įvairių negalavimų, netgi tokių kaip peršalimas, gripas, galvos skausmai, – aiškina sveikos gyvensenos skleidėjas. – Reikia valgyti reguliariai, saikingai (1200–1500 kcal per dieną daugeliui žmonių), labai įvairiai (iki 150 pavadinimų produktų rūšių), tik išalkus, neskubant ir gerai sukramtant (iki 50 kartų). Žinoma, valgiaraštyje turėtų vyrauti daržovės ir vaisiai, o likusią dalį turi sudaryti patiekalai iš grūdų, žuvies, pieno, mėsos, riešutų, kiaušinių, grybų ir kt. Na ir, be abejo, svarbu pasirūpinti savo dvasia – melstis ir atgailauti. Tai trijų dalių sistema, kurios laikydamasis kiekvienas bus sveikas ir žvalus.“
 |
| Gydytojas Alvydas Didžiulis |
Specialisto komentaras
Gydytojas Alvydas Didžiulis
Pasak gydytojo A. Didžiulio, visos iniciatyvos sveikiau gyventi yra sveikintinos. „Darbe kasdien susiduriu su vis daugiau anksčiau laiko pasenusių žmonių. Ne, jų senatvė – tai ne raukšlių skaičius, o ligos, kurios prieš kelis dešimtmečius buvo būdingos tik garbingo amžiaus sulaukusiems piliečiams. Dabar dėl begalinės oro, žemės ir vandens taršos net paauglius kamuoja rimtos ligos, kurias vis sunkiau nugalėti vaistais, – pasakoja A. Didžiulis. – Todėl bet kokį norą gyventi sveikiau priimu kaip teigiamą dalyką ir sveikintiną iniciatyvą. Smagu, kad dar yra žmonių, kuriems pakanka valios judėti ir sveikiau maitintis.“
Pats gydytojas pataria gyventi pagal senolių patikrintą būdą. „Reikia dirbti ir valgyti penkias dienas per savaitę. Penktąją dieną – pasninkauti, šeštąją – nueiti į pirtį, o septintąją tobulėti dvasiškai pasirenkant jums priimtiniausią būdą. O dėl maisto, būtina valgyti tuos vaisius ir daržoves, kurie natūraliai prinoksta būtent tuo metu, t. y. paisyti sezoniškumo, nes mūsų kūnas paklūsta gamtos dėsniams, kurie būdingi gyvenamajai vietovei.“
Užsienio žvaigždžių patirtis
Toskanoje dviejų šimtų hektarų ekologišką ūkį turintis dainininkas Stingas pataria visiems, norintiems gyventi sveikai, auginti kiek įmanoma daugiau produktų. „Tik savo darže nusiskynęs pomidorą gali būti tikras, kad valgai nieko daugiau, tik pomidorą“, – teigia muzikantas, savo ūkyje auginantis ekologiškas daržoves, spaudžiantis alyvuogių aliejų, kopinėjantis akacijų, kaštonų ir lipčiaus medų bei gaminantis vyną ir dešras iš laisvėje auginamų Sienos kiaulių mėsos.
Kas daugiau, jei ne kaip paauglė atrodanti popkaralienė Madonna gali pamokyti visas moteris jaunystės ir sveikatos paslapčių? „Kiekvienas valgymas – ypatinga ceremonija. Svarbu, kad visas maistas būtų gamintas jūsų pačios. Būtina naudoti tik natūralius, cheminėmis trąšomis neapdorotus produktus, išaugintus natūraliomis sąlygomis. Maistas turi būti vegetariškas, – pataria dainininkė. – Ir dar svarbu nepamiršti sporto gryname ore. Ne tik tada, kai gera nuotaika ar šviečia saulė, o kiekvieną dieną.“
Tobulų linijų dainininkei Fergie pavydėti galėtų kiekviena. Atlikėja teigia, kad jai išsaugoti grožį padeda aktyvus gyvenimo būdas. „Mankštinuosi tiek su treniruokliu namuose, tiek su savo apsaugos darbuotoju Pascaliu Duvieru, darau pratimus iš įvairių DVD diskų. Sveika mityba leidžia išsaugoti sveikatą ir sveikai gyventi. Puikią savijautą bei žvalumo kasdien suteikia iš šviežių kopūstų, brokolių, salierų ir agurkų išspaustos sultys“, – atvirauja garsenybė.
