„Mečiau sau iššūkį – kiekvieną dieną maudytis ežere. Atvažiavau naktį ir kaip tik vyko naktinės maudynės, išsimaudžiau ir nusifilmavau filmuką, kurį įkėliau į internetą. Tai buvo pasižadėjimas prieš save ir prieš kitus. Antrą dieną prisijungė mano bičiulis, išsimaudėm dviese, kitą dieną jau trise. Dienos keitėsi, o žmonių skaičius augo. Žmonės pradėjo maudytis ir kituose miestuose“, – pasakojo S.Dailidė.
Kitas iniciatyvos palaikytojas, žiemos sporto ir maudynių entuziastas Mindaugas laidoje taip pat dalinosi įspūdžiais ir pasakojo, jog maudosi jau penktą žiemos sezoną, o pagrindinė motyvacija – gera nuotaika bei energijos užtaisas visai dienai.
„Maudausi, kad gerai jausčiausi, organizmas būtų stiprus, o kai organizmas stiprus, visos kitos funkcijos taip pat gerai dirba. Tada ir imunitetas laikosi ir hormonų veikla nesutrinka“, – Tv8 televizijos laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjo žiemos sporto ir maudynių entuziastas.
Vyrui pritarė ir maudynių naujokas Liutauras: „Jaučiuosi gavęs labai daug papildomos energijos. Pradžioje, išlipus, šiek tiek šąla pirštai, bet po kelių minučių sušylu ir būna labai gera“.
Vyrams kompaniją palaiko ir vilnietis Andrius, kuris maudosi jau ketvirtą žiemą ir pripažįsta, kad pačios maudynės sukelia daug diskomforto, tačiau po jų jaučiasi energingas ir pakilios nuotaikos visą dieną.
„Nėra lengva, kai reikia kasdien tai daryti, reikia perlipti per save ir įlįsti į tą šaltą vandenį. Tai savotiškas išlipimas iš komforto zonos. Lįsti į ledinį vandenį tikrai nėra labai smagu ar malonu, bet kai tai darai kasdien, jis tampa priimtinesnis ir suteikia labai gerus pojūčius“, – kalbėjo vyras.
Visai kitokią nuomonę apie maudynes žiemą pristatė bendrosios praktikos gydytoja Ingrida Kelbauskienė, kuri teigė nepritarianti tokioms maudynėms, nes peršalus organizmui, yra išprovokuojamos ligos.
„Jei maudynės žiemą vyksta Tailande arba Havajuose, tai aš suprantu, bet maudynės žiemą, vieną kartą į metus, Lietuvoje, mano manymu, yra didžiulis stresas žmogaus kūnui. Dažniausiai tai baigiasi peršalimo liga“, – kalbėjo bendrosios praktikos gydytoja I.Kelbauskienė.
Gydytoja įsitikinusi, kad norint grūdinti organizmą, nereikia jam sukelti streso, nes pastarojo ir taip mūsų gyvenime netrūkta. O būtent stresas ir yra daugelio sunkių ligų priežastis.
„Adrenalinas yra energijos pliūpsnis išsigandus, todėl iš karto galime pajusti užplūstančią energiją. Norint maudymąsi lediniame vandenyje paversti ritualu, reikėtų pradėti tai daryti nuo vasaros, įpratini organizmą
po truputį – taip jis nepatiria tokio didelio streso. Jeigu į ledinį vandenį šokama vieną kartą per metus, mano manymu, tai tikrai nėra teisinga“, – pasakojo gydytoja.
Žmonija visada siekė gyventi ne tik sveikai, bet ir ieškojo galimybių, kaip sustiprinti savo organizmą, išsaugoti energiją bei pakilią nuotaiką.
Gydytoja pabrėžė jog visa tai galima užtikrinti atsisakius žalingų įpročių, pradėjus kasdien mankštintis ir daugiau dėmesio skiriant tinkamai mitybai. Be to, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kuo gali padėti šimtmečius skaičiuojantys natūralūs augaliniai ekstraktai.
„Į žiemos pabaigą, daugelis sako, jog jaučiasi pavargę, išsekę, trūksta jėgų. O vyrai, ypač vyresni nei 40-ies, skundžiasi varginančiu naktiniu šlapinimusi bei prostatos bėdomis. Žinoma, pirmiausiai būtina kreiptis į gydytojus. Mes, specialistai, galime pasiūlyti maisto papildų, tokių kaip RED3, pagamintų iš augalų ekstraktų. Pavyzdžiui, juodojo eleuterokoko ekstraktas išgaunamas iš augalo šaknų, jis padeda įveikti energijos stoką“, – kalbėjo vaistinės konsultantė Onutė Kačkanienė.
Eleuterokoką dar prieš 2000 metų medicinoje pradėjo naudoti kinai, nes buvo pastebėta, kad šis augalas suteikia energijos ir gyvybingumo. Todėl ir šiandien jis rekomenduojamas, kaip tonizuojantis, stimuliuojantis preparatas.
„Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad eleuterokokas padeda išvengti streso padarinių, aktyvina centrinę nervų sistemą, stiprina imunitetą, padeda palaikyti optimalų kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje“, – pasakojo vaistininkė.
Gydytoja I. Kelbauskienė taip pat pasakojo, jog norint pradėti grūdinti organizmą, tai daryti vertėtų saugiai – namuose, pavyzdžiui, kontrastingo dušo pagalba. Tuo tarpu net ir pirtis su šalčio procedūromis, jei jos vyksta vieną kartą per žiemą, gali būti sveikatai žalinga praktika.
„Toks temperatūrų pokytis vyrams, pirmiausiai, labai kenkia sėklidėms – jos bando pasislėpti nuo šalčio ar karščio ir tai gali baigtis sėklidžių uždegimu ar net nevaisingumu. Taip pat, reikėtų bijoti plaučių uždegimo, peršalimas tam irgi labai kenkia. Bet kuri silpnesnė organizmo vieta iškart sureaguoja, jeigu žmogus turi sugedusį dantį, po tokių maudynių dantis gali ištinti. Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į sąnarius. Yra pacientų, kurie po ledinių maudynių vėliau susirgo artritu, kovojo su rimtomis sąnarių ligomis“, – dalinosi gydytoja I.Kelbauskienė.
Gydytojas urologas profesorius Tadas Petraitis laidoje dalinosi, kad dažniausiai vyrai peršąla ir suserga ne maudydamiesi lediniame vandenyje, o kai žiemą žūklauja, medžioja, sėdi ant šaltų metalinių paviršių, ledo ar akmens.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad vienas dažniausių peršalimo simptomų yra šlapinimosi sutrikimas. Tačiau, reikėtų žinoti, kad dažnas ir apsunkintas šlapinimasis gali būti ir kitų ligų simptomas.
„Sutrikus šlapinimuisi dažnai jaučiamas sunkumas, veržimo jausmas pilvo apačioje, o tokiu atveju, jei šlapime pasirodo kraujas, privaloma apsilankyti pas gydytojus“, – kalbėjo prof. T.Petraitis.
Tik gydytojas gali nustatyti apsunkinto šlapinimosi priežastis. Jauni ir vidutinio amžiaus vyrai dažniausiai kenčia nuo prostatos uždegimo, vyresni – nuo gerybinio jos išvešėjimo ar vėžio. Todėl kiekvienas vyras turėtų žinoti, kaip saugoti savo sveikatą.
„Aktyvus gyvenimo būdas visomis prasmėmis, įskaitant aktyvų intymų gyvenimo būdą, yra naudingas. Labai pavojingos yra peršalimo ligos. O atsiradus prostatitui, labai sunku yra jį panaikinti, juo serga vyrai nuo 20 metų iki 40 metų. Trumpai tariant, svarbiausia, sveikas gyvenimo būdas visomis prasmėmis“, – dalinosi profesorius.
