Rugpjūčio 17 diena vienam didžiausių Lietuvos sveikuolių Simonui Dailidei ir jo išrinktajai – išties ypatinga. Jie po ilgos draugystės pagaliau pradeda labai lauktą šeimyninį gyvenimą.
15min dar prieš pat vestuves susisiekus su Simonu Dailide, šis teigė, kad vestuvių šventė jam – unikalus įvykis.
„Toks dalykas įvyksta vieną kartą gyvenime. Gal mano vertybės yra kitokios, palyginti su tuo, kas vyksta pastaruoju metu, nes visur matosi skyrybos (nors, aišku, visko būna). Bet man tai labai svarbu ir norisi tuos santykius plėtoti kitu lygmeniu, taip oficialiai paskelbus, kad esame šeima“, – pasakojo vaikinas.
Simono Dailidės ir Aistės Baliunytės vestuvių akimirkos – galerijoje:
Anot jo, taip pat labai svarbu, kad tuokiamasi ne „iš reikalo“. Šiuo atveju, tai ne pasibeldusios gyvybės, o pribrendusio įsipareigojimo jausmo paskata, todėl naujas šeimyninis statusas Simono nė kiek negąsdina.
„Kažkiek intriguoja, jau mes kartu ilgą laiką ir dabar bus oficialiai prisiimta atsakomybė prieš tą žmogų, prieš save patį. Laukiu viso to su šypsena ir man įdomu. Galėsiu pagaliau Aistę vadinti savo žmona, aš to labai laukiu“, – džiugesio neslėpė jaunikis.
Prieš piršlybas – 4 tūkst. kilometrų dviračiu
Simonas ir Aistė susipažino juos suvedusiame renginyje. Tuomet, kaip pasakojo Simonas, jie apsikeitė kontaktais.
„Pakviečiau į pasimatymą, paskui į kitą ir taip santykiai išsivystė. Tada atėjo vasaros pabaiga, Aistei teko išvažiuoti į Paryžių, bet kažkaip ta draugystė nenutrūko, nes aš pradėjau važinėti į Paryžių, o ji dažniau pradėjo važinėti į Lietuvą“, – santykių užuomazgų istoriją atpasakojo S.Dailidė.
Tiesa, tokia draugystė nebuvo viena lengviausių, kaip dabar mano vaikinas. Nors jie draugavo beveik penkerius metus, poros laukė didžiulis išbandymas – atstumas.
„Gyvenome atskirai, skirtingose šalyse, keli tūkstančiai kilometrų, – pasakojo vaikinas ir pridūrė, kad tai buvo vienas didžiausių išbandymų. – Bet sakyčiau, kad mes jį įveikėme sėkmingai. Ketverius metus gyvenome skirtingose šalyse, paskutiniu metu ji jau yra grįžusi, ir kuris laikas gyvenome kartu.“
Vis dėlto būtent atstumas pagimdė tikrai unikalią pasipiršimo istoriją. Kaip pasakojo Simonas, 2017-aisiais jam teko dviračiu numinti iki Paryžiaus, o po to – iki Ispanijos, kas sudarytų dar kelis tūkstančius kilometrų. Ilga kelionė vaikiną privertė susimąstyti apie svarbų žingsnį jo gyvenime ir santykiuose.
„Buvo daug laiko pagalvoti, nes tu visą dieną mini po dešimt valandų. Tiesiog supratau, kad jau laikas. Kada, jeigu ne dabar“, – tikino S.Dailidė.
Kita Simono stotelė buvo Santjago miestas, kuriame jis įsigijo žiedelį. „Nupirkau tikrai labai greitai. Prieš tai internete ieškojau, kokie tie sužadėtuvių žiedai būna. Paskaičiau, kad pagrindiniai iš balto aukso ir su deimantu. Tokį ir nupirkau“, – apie žiedo dizainą ilgai nesvarstęs tikino vaikinas.
Po ilgos kelionės pasipiršti Simonas nusprendė prie Eifelio bokšto. „Išėjo paprastai, gal banaliai – po Eifelio bokštu priklaupiau, kažką nerišlaus pasakiau. Kai įsivaizdavau, kad piršiuosi, tai galvojau, kad ką nors prikursiu, gal prisikviesiu daugiau žmonių. Bet išėjo taip, kad grįžau iš kelionės, ten net drabužių neturėjau, tai buvau apsirengęs sportiniais drabužiais, timpomis ir Aistės džemperiu“, – ne visai pagal planą susiklosčiusias piršlybas nupasakojo jis ir pridūrė, kad jaudulio netrūko, o dėl kelionių, kurių metu tenka nakvoti miškuose, nukentėjo aprangos kodas.
Vis dėlto tiek Aistei, tiek Simonui tokios smulkmenos nebuvo svarbios – anot vaikino, merginai iškart pasipylė ašaros – Aistė nedvejodama tarė „taip“.
Tiesa, kadangi vaikinas žiedą nupirko spontaniškai, jo dydis Aistei netiko. „Dydžio nežinojau, net neįsivaizdavau. Paskui nuėjome pas juvelyrą ir jis sumažino, padarė pagal jos ranką“, – kalbėjo Simonas ir pridūrė, kad Aistė bet kokiu atveju darbe žiedą galės nešioti itin retai, nes pirštai yra jos pagrindinis darbo įrankis, kai ji groja arfa.
Vestuvės – abstinentiškos ir vegetariškos
Pirmoji vestuvių ceremonijos dalis, kaip ir daugelio kitų lietuvių porų, buvo suplanuota bažnyčioje. Tiesa, Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia pasirinkta tikrai ne veltui – anot Simono, jo mylimoji visą gyvenimą svajojo apie tai, kad jaunuosius sutuoktų būtent dvasininkas Ričardas Doveika. „Buvo aišku, kad būtent taip ir bus“, – tikino vaikinas.
Visgi jo paties gyvenime religija tiek nefigūruoja. „Aš galbūt liberalesnis, man būtų tikę ir kur nors kitur tuoktis. Man pačiam nėra tai labai svarbu, tai galiu nusileist šiuo atveju ir daryti taip, kaip jai norisi, kad ji būtų laiminga“, – pasakojo Simonas.
Nors džiugias nuotaikas galbūt šiek tiek ir aptemdė tai, kad bažnyčia, anot poros, nėra labai estetiška, Simonas teigė, kad dėl to stengėsi per daug nesijaudinti ir drauge nuraminti jaunąją.
„Aišku, vestuvės vyksta ne dėl nuotraukų, o fotosesiją pasidarysime paskui. Dėl nuotraukų keisti bažnyčią gal ir būtų šiek tiek kvaila. Taigi, nenusukom į kitą pusę, bus pas kunigą Doveiką, kaip ir norėjom, kaip ir svajojom visą laiką, taip ir įgyvendinsime“, – lūkesčius išreiškė jaunasis.
Daugiau planų Simonas turi atrajai vestuvių ceremonijos daliai, kuri – kiek kitokia, nei daugelis tautiečių yra įpratę matyti, mat šventėje nebus nei alkoholio, nei mėsos.
„Alkoholio per vestuves nebus, bus ką gerti ir be jo. Alkoholis yra gal tradicinis gėrimas tarp tam tikrų žmonių, o man tai visiškai normalu vestuvės be alkoholio – dalyvavau daugelyje tokių vestuvių, mūsų aplinkoje apskritai labai retai jo būna. Visiškai neįprastas dalykas“, – tikino pašnekovas bei pridūrė, kad visų jo draugų vestuvės buvo be alkoholio, ir nieko tai per daug nestebino.
Tokiose vestuvėse, anot vaikino, vis ką nors veiki, visokių veiklų prigalvota, todėl kartu šventė išeina net įdomesnė. „Tokios vestuvės, kai geria, pila tris dienas, manau, yra senesnis etapas. Dabar, kiek pastebiu, daugiau tokių kultūringų vestuvių. Pas mus irgi – bus viskas blaiviai. Vestuvės taip pat bus vegetariškos – nebus mėsos“, – pridūrė vaikinas.
Kritikos strėlių dėl tokio sprendimo jis iš draugų nesitiki gauti, tačiau mano, kad giminaičiai ir artimieji dėl to gali kilnoti antakius. Simonas dėl to nė kiek nesijaudina.
„Nuomonių turbūt bus visokių, bet labai smagu parodyti jiems, kad galima ir taip sutikti šventę. Giminaičiai turbūt yra vyresni žmonės, tai jie jau pratę matyti kitą vestuvių modelį. Tiesiog dabar pamatys kitokį. Smagu jiems suteikti naujų potyrių“, – džiaugėsi jaunikis.
Vis dėlto, kaip pasakojo vaikinas, svarbiausia vestuvių ceremonijoje yra artimieji, draugai ir gera nuotaika.
„Tai turi būti toks smagiai praleistas laikas – pasidžiaugti, švęsti, kad šią dieną mes sukuriame šeimą, tai toks gražus laikas“, – mintimis dalijosi S.Dailidė.
Pats sumeistravo žiedų dėžutę
Nors Simonas tikino, kad senosios vestuvių tradicijos porai nėra labai svarbios, į ceremoniją jis tikisi įnešti naujų papročių. Vienas jų – paties sumeistrauta vestuvinių žiedų dėžutė.
Socialiniuose tinkluose šmaikščiai save pavadindamas dailide, vaikinas pasidalijo nuotraukomis, kuriose – specialiai ceremonijai jo paties sukurtas darbas.
Tiesa, pora drauge specifiškai paprašė draugų nedovanoti gėlių. „Mes išvažiuojame į kelionę po kelių dienų, tai jomis nepasidžiaugsime. Būna, kad Aistė po koncertų parsiveža pluoštus gėlių, tai mums visa tai yra pažįstama. Gaila, po to tos gėlės supūva, sudžiūva ir jas reikia mesti“, – veltui augalų neišmesti ragino jaunikis.
Minėta kelionė, anot jaunikio, bus į Balio salą, ji truks bent porą savaičių. Vėliau pora grįš į Lietuvą ir išgyvens visai naują šeimyninį etapą, kuriame gandrai yra itin laukiami.
„Mes abu norime vaikų. Pasikalbame apie tai, nors, kaip sakoma, ateis laikas bus ir vaikas. Tikiu, kad kažkada greitai“, – pasakojo Simonas ir tradiciškai pridūrė: „Kaip Dievas duos.“
