Naglis Šulija:
Televizija man yra maždaug tas pats, kas žuviai jos gimtasis ežeras ar kokiam žvėreliui – jo miškas. Tai vieta, erdvė, kurioje tiesiog gyvenama.
Marijonas Mikutavičius:
Televizija – tai šėtonas ir Dievas viename.
Ineta Stasiulytė:
Vieni televizijos nekenčia, kiti į ją įsikabina, kaip į vienintelę priemonę sužinoti tiesą, o man tai yra atsipalaidavimo būdas. Tam tikra terapinė priemonė, padedanti išreikšti jausmus.
Vitalijus Cololo:
Televizija yra šeimos narys. Mane ji pamoko, informuoja, sukelia jausmus, adrenaliną.
Gerda Žemaitė:
Kaip vartotoja savo gyvenimo be televizijos tiesiog neįsivaizduočiau. Net jeigu nežiūrim, televizorius mūsų namuose nuolat įjungtas. Kažkaip jaukiau namuose, kai girdisi fonas. Kai už lango žvarbus oras, taip pat žiūrim įvairias programas, filmus.
Nuostabu tai, kad televizija suteikia galimybę ne tik pramogauti, bet ir sužinoti įvairios naudingos informacijos pagal kiekvieno šeimos nario poreikius. Televizija man ne tik puiki namų pramoga, bet ir mylimas darbas. Be galo džiaugiuosi, kad dirbu būtent šioje srityje. Nes čia galiu save realizuoti. Darbas yra kūrybinis, malonus ir labai įdomus.
Indrė Kavaliauskaitė:
Televizija man yra emocijų menas.
Vaida Skaisgirė:
Televizija man nuo mažens asocijuojasi su magija, spalvomis, nuotykiais, emocijomis. Nėra pasaulyje žmogaus, kuris neturėtų problemų ir rūpesčių, kuriuos kartais taip norisi pamiršti ir palikti užnugary. Tad televizija yra puiki priebėga, norintiems pailsėti nuo savo gyvenimo dilemų.
Jos dėka neiškeldamas kojos iš namų gali išvysti saulėlydžius gražiausiuose žemės kampeliuose, aukščiausias pasaulio viršukalnes, srauniausias upes. Gali įsitraukti į išgalvotų arba tikrų žmonių gyvenimo siužetus ir džiaugtis arba pergyventi kartu su jais.
Gali sudalyvauti Robbie Williamso arba Madonnos koncerte, tik tau visai nereikia stumdytis minioje. Ir nors dabar madinga teigti, jog televizijos nežiūri, šios mados nesivaikau, televizija užima tikrai svarbią dalį mano gyvenimą. Ir ne tik dėl to, kad joje dirbu, bet ir dėl to, kad nuo mažens esu ištikima, tačiau sveiko proto, adekvačiai išranki televizijos žiūrovė.
Justinas Jankevičius
Televizija nuo pat ankstyvos vaikystės man yra šeimos narys, kurį kiekvieną dieną įsileisdavome į savo namus, todėl visi kas mano, kad į televiziją patenkama per gimines, mano atveju yra teisūs, nes dirbu pas šeimos narį, kuris mane užaugino.
O štai keletas žiūrovų minčių, kuriomis jie pasidalino TV3 televizijos Facebook paskyroje:
Televizija – tai penktadienio vakaro filmai.
Televizija – langas į pasaulį.
Televizija man yra nuotaikos praskaidrintoja po sunkios darbo dienos.
Televizija – tai mano geriausias draugas, kuris palaiko man kompaniją po ilgos dienos!
Televizija man yra prasiblaškymo šaltinis!
Televizija man yra laimės pliūpsnis.
Televizija man kaskart kitkas: dažnai tai – tikrovė per rožinių stiklų akinius. Kartais tai – tikrovė, kuri šalia manęs, bet aš jos nematyčiau be TV ekrano.
Dažnai tai tas, kas priverčia mano namiškius susiburti ir pabūti drauge kartu su spragėsiais arba be jų, bet su gera nuotaika. Kartais... ir dažnai – tai realybė, kurios nemačiau vakar, bijau susidurti šiandien ir negalėjau numatyti, kad tai yra dabar.
Televizija – tai nūdiena įvairiomis spalvomis. Kokia spalva dominuoja, priklauso nuo mūsų kiekvieno atskirai. Taip, kaip jaučiamės ir tai, ką ir kaip girdime, matome, suprantame.
