Ar žinomų vyrų gyvenime nėra melo? Mados dizaineris prisipažino, kad jo buvo labai daug. „Mokyklą baigiau, nes melavau visą laiką. Turėjau tris pažymių knygeles, žurnalą. Mokytojoms ir tėvams turėjau visą informaciją, kurios reikėjo. Buvau melagis, tėvai tą žinojo ir labai skatino to nedaryti“, – apie praeitį pasakojo R.Kalinkinas.
Jis mano, kad tai išėjo tik į naudą, nes dar būdamas jaunas išmoko tam tikras gyvenimo pamokas ir laiku suprato, kas yra gerai, o kas blogai, kas yra nekaltas, o kas sunkus melas.
Vis dėlto melą tam tikrose gyvenimo situacijose tenka pasitelkti ir dabar. Pavyzdžiui, parduotuvėje pasakyti, kad stovi su vaikais, nors vaikai tie tai ne tavo, juokiasi Robertas, bet patikina, kad vadinamojo sunkaus melo jis vengia.
„Melo, kuris įvelia į šūdo pinkles, iš kurių po to nebeįmanoma išsikapstyti. Manau, kad visi yra buvę tokiose situacijose. Jų reikia vengti, nes po to pats nudegsi“, – įžvalgomis pasidalijo žinomas vyras.
Naglis įsitikinęs, kad, nori nenori, gyvenime situacijų, kai tenka pameluoti, neišvengsi, tačiau jam pačiam labiau patinka nukreipti temą arba nutylėti. Pasak jo, taip geriau, nei žiūrėti tiesiai į akis ir sakyti kitaip, nei yra iš tikrųjų. „Labai nemėgstu, kai kiti meluoja, ir kartais, man atrodo, turiu pojūtį. Labai įsiklausau, ką žmonės sako. Jei po kurio laiko vėl išgirstu, bet dainelė jau pakrypusi į kitą pusę, tai prisimenu, jog buvo sakyta kitaip. Jei išsiaiškinu, kad meluoja, tai pykstu“, – savo požiūrį į melavimą išdėstė N.Bierancas.
Socialinių tinklų žvaigždė prisipažino, kad bent jau iš tų, su kurias artimai bendrauja, tikrai nori ir tikisi nuoširdumo, todėl ir pats stengiasi toks būti. „Labai savimi nusivilčiau, jei dabar apsimeluočiau“, – prieš pat testą sakė Naglis.
Naglio Bieranco melo detektoriaus testas:
Robertas Kalinkinas: Ar esi man kada nors pamelavęs?
Naglis Bierancas: Taip, esu.
R: Tuoj čia bus reikalų.
R: Ar yra tekę pameluoti savo sekėjams?
N: Užknisot su tais klausimais. Taip. Kartais net nepastebi, kaip sumeluoji. Nėra organizuoto melavimo, bet yra nekaltas tiesos nepasakymas. (R: Nesiskaito. Seimo nariams reiktų išmokti. Būna kartais – imi ir pameluoji) Ot, bėda. Aš pats visada šaukiu, kad nemėgstu, kai meluoja, o pats... Bet nežinau atvejų. Sakau taip, nes daug bendrauju, tai gali būti kažkas nepasakyta, nutylėta.
R: Ar esi siuntęs nepažįstamiems nude nuotraukas?
N: Aišku, kad taip. Pažįstamiems irgi. Esi gavęs.
V.Saldžiūnas: Turiu tokį pastebėjimą. Matau, kad meluoti nesistengėte, bet pagal jūsų reakcijas pajutau tam tikrą pasididžiavimą. Pasirodė, kad su pasididžiavimu atsakėte, kad taip.
N: Na, ne. Kažkada tikrai siunčiau, bet dabar nebeturiu įpročio. Kadangi esu jau žinomas žmogus, tai nelabai galiu. Bet savais laikais tai ne vieną ir ne dvi esu siuntęs. Dabar kūnas visas tatuiruotas, tai iš karto atpažins ir išplatins. Tai nebegaliu leisti sau šio malonumo. O Robertas yra ne tik gavęs, bet ir siuntęs. Kaip man tai atmatyti?... (juokiasi)
R: Ar esi patenkintas savo seksualiniu gyvenimu?
N: Ką aš žinau. Gal taip. Suabejojau, nes nėra daug to seksualinio gyvenimo. Jei turėčiau daugiau, tai labiau ir žinočiau. Bet sakau, kad patenkintas.
R: Ar būdamas 33 metų jautiesi pakankamai pasiekęs?
N: Oh, gaila, ne, nepakankamai. Galima prisigalvoti daug ko. Tai sakyti, kad esu jau viską pasiekęs ir galiu eiti ilsėtis, būtų keista. Manau, kad žmogus visada gyvas tol, kol eina, ieško ir stengiasi kažkur tobulėti. 33 m. – dar labai daug galima nuveikti. Ko? Nežinau. Bet visko. Ūkininkauti, sodybą noriu nusipirkti.
R: Ar esi kada nors išbandęs fetišą?
N: Kokį? Ne. Pavyzdžiui, kas tas fetišas? Vienam fetišas, kitam ne. Nežinau. Gal turėjau fetišų, bet man tai neatrodė kaip fetišas.
R: Ar už vieną reklaminį įrašą gauni daugiau nei 1000 eurų?
N: Taip. Būna ir daugiau nei 1000 eurų, bet yra dalykų, nuo kurių priklauso.
R: Ar esi apgavęs kitus, kad gautum norimus darbus?
N: Turbūt esu. Dabar konkrečiai nesugalvoju, bet per tiek metų tikrai teko kažką apgauti, kad gaučiau tai, ko noriu. Ir tuo didžiuojuosi. Arba ne.
R: Ar skaudžiai išgyveni žmonių replikas dėl tavo seksualinės orientacijos?
N: Ne, neskaudžiai. Galbūt kai kuriais atvejais, bet nėra, o, Dieve, kad negaliu gyventi.
V.Saldžiūnas: Įdomesnis klausimas. Jautėsi, kad ne pirmą kartą užduoda, ir tam tikras šablonas jaučiasi.
N: Arba dėl to, kad seniau buvo daugiau išgyvenimų. Dabar tai man nei šilta, nei šalta. Ta praeitis, prisiminimai tai nemalonūs ir neigiami, bet dabar niekas neužgaulioja ar labai mažai.
R: Ar daug laiko skiri savo išvaizdai?
N: Seniau skirdavau daugiau. Kas yra daug? Manau, kad nedaug, lyginant su seniau. Įsivaizduoju, kad minimaliai. Tie plaukai truputį laiko atima. Iš pradžių nueini į dušą, išsivalai dantis, dezodorantas, kremas veidui... Tokie standartiški dalykai. Bet paauglystėje, kai buvau kitoks, tai ir 2 val. galėjau prie veidrodžio praleisti. Išvaizda buvo labai svarbi. Dabar ne tokia. Svarbi, bet nemėgstu tiek, geriau lovoje ilgiau pagulėti.
R: Ar manai, kad aš esu geras dizaineris?
N: Manau, geras. Akmenėlis į daržą.
V.Saldžiūnas: Žinojo, kad bus tikrinama, tai pasistengė teisybę sakyti, kad nebūtų melo.
R: Ar esi kada nors suabejojęs dėl buvimo nuomonės formuotoju?
N: Esu. Ir ne kartą. Yra buvę tokių vidinių lockdown'ų, kad gal nesąmones darau, prasmės nebemačiau. Yra taip buvę, bet tada vėl viskas gerai. Bet būna taip, nes gal pavargęs ar perdegęs būnu.
R: Ar manai, kad esi geresnis influenceris nei Karolina Meschino?
N: Taip. Iš tikro tai nežinau, bet reikia taip galvoti. Reikia savęs nenuvertinti. Tikrai geresnis. Tiesą pasakiau? (V.Saldžiūnas: Taip) Nu va, Karolina, turi kur pasitempti.
V.Saldžiūnas: Bet čia yra žmogiška ir natūralu. Reikia savęs nenuvertinti.
N: Man atrodo, kad daugelis nuvertina. Bet aš nelinkęs.
V.Saldžiūnas: Čia tie, kurie nuvertina, greičiausiai ir meluoja, kad pasirodytų.
Po testo poligrafologas konstatavo, kad Naglis nemelavo, nors abejonių netrūko. Jos apnikdavo, kai N.Bierancas bandydavo prisiminti tam tikrus įvykius ar faktus.
„Faktų neprisiminiau. Kai tiek daug metų nugyventa, tai tikiu, kad yra buvę dalykų. Jei būčiau prisiminęs ir bandęs sakyti kitaip, tai tuomet gal ir būtų kitaip“, – sakė socialinių tinklų žvaigždė.
V.Saldžiūnas patikino, kad melo tikrai nebuvo, tik kai kuriuos atsakymus jaukė prisiminimai ar pamąstymai, o kai kuriuose stengtasi šiek tiek pagudrauti. Naglis pats nusistebėjo, kad nei viename jo atsakyme nebuvo užfiksuotas melas. Jis dar kartą priminė, kad nemėgsta, kai kiti meluoja, todėl ir pats stengiasi sakyti tiesą.
„Norėjau nesumeluoti, tai galvojau, kaip čia bus. Atrodo sakiau, kaip yra ir kaip jaučiuosi, bet buvo smalsu sužinoti rezultatus. Nesinorėjo nieko slėpti, nors ir prisipažinau, kad esu kažko nepasakęs”, – po testo įspūdžiais dalijosi N.Bierancas.
Roberto Kalinkino melo detektoriaus testas:
N: Ar manai, kad esi geras tėtis?
R: Taip.
N: Iš karto meluoja.
N: Ar manai, kad esi geresnis dizaineris nei Juozas Statkevičius?
R: Ne. Tai akivaizdu. Aš dar ilgą laiką negalėsiu konkuruoti su žmogumi, kuris turi daug daugiau patirties negu aš konkrečioje industrijoje. Tai čia akivaizdus dalykas ir neapsimoka meluoti nei sau, nei kitiems.
Aš kažkada, gal savo pirmame interviu esu pasakęs, kad 80% to, ką jis daro, man visiškai nepatinka, bet likę 20% yra grynas deimantas. Nekalbu apie asmenybę, kalbu apie darbus, o jie kalba patys už save ir nereikia nieko pridurti. Man dar 100 metų šūdais plaukti iki to. Reikia žinoti ir konkuruoti su tuo, su kuo gali konkuruoti. Iš profesinės patirties kalbu ir nieko čia nepribursi.
N: Ar yra klienčių, kurių aprengti nenorėjai, tačiau vis tiek aprengei?
R: Taip. Galiu išlikti profesionalus ir gerai dirbti savo darbą su bet kuo, tačiau galiu vadovautis principais ir sakyti, kad dirbti su tavimi nenoriu. Tai nėra profesionalu, bet tai yra žmogaus prerogatyva, teisė to nedaryti. Iš kitos pusės, iš verslo perspektyvos, tai žmonės ateina, užsako paslaugą, tai svarbu ją atlikti.
Tam, kas man patinka, galiu kurti gražius daiktus, rūbus, atitinkančius to žmogaus poreikius. Jei žmogus man nepatinka, tai galiu arba atšaukti susitikimą, arba dirbti savo darbą ir tiek.
N: Man yra tekę daryti fotosesijų, kurių šiaip nenorėčiau daryti. Būna tokių situacijų, kai kas nors labai prašo, bet po to sakai, kad viskas, to žmogaus daugiau nebefotografuosiu. Yra tam tikri dalykai, niuansai, kurie kažkaip nesusieina.
Ne visi faini, o norisi dirbti, kad visiems būtų malonu. Kartais praeina koks pusmetis, grįžta klientas, viskas jau būna praėję ir pasakai, kad viskas, paskutinis kartas. Ir su Instagram klientais taip yra buvę. Gal produktas ir geras, bet žmonės, kurie dirba su tuo produktu, nebūtinai yra sukalbami ir mieli.
N: Ar kada nors gailėjaisi dėl ankstyvos santuokos?
R: Niekada. Geriausias nutikęs dalykas.
N: Ar manai, kad skiri pakankamai laiko savo vaikams?
R: Ne. 99,9% šiuolaikinių tėvų iki 40 m. skiria per mažai dėmesio. Kad ir ko paklaustum, atsakys tą patį. Žinoma, graužiuosi dėl to. Norėčiau nedirbti ir leisti laiką su draugais ir vaikais, būti garantuotas, jog būsime aprūpinti ištekliais ir galėsime tenkinti poreikius. Bet taip nėra, o vien grikių valgyti nesinori.
N: Ar aš esu tavo geriausias draugas?
R: Ne.
N: Žinau, kas jo geriausias draugas.
R: Artimas šeimos bičiulis. Asmeniška. Bet per gyvenimą su žmonėmis atsitinka daug įvairių dalykų. Būna vieni geriausi, kiti geriausi. Tu jais tiki arba bandai įtikėti, jog jie geriausi žmonės tavo gyvenime. Bet laikas viską sudėlioja natūraliai – be pykčių, be nesąmonių. Žmonės pradeda domėtis kitais dalykais.
Dabar yra kitas etapas, yra kelios žmonių grupės, su kuriais leidžiame laiką, ir neskaičiuojame pinigų ir dėmesio ar laiko, skirto vienas kitam. Juos ir įvardijame kaip geriausius draugus, nes tiesiog jais pasitikime, paliekame vaikus, duodame namų raktus, keliaujame po pasaulį. Naglis yra vienas jų, bet būtų nesąžininga sakyti, kad jis geriausias. Jis vienas tokių, bet ne vienintelis. Beje, jį labai mėgsta vaikai. Koks paradoksas – kad ir koks šlykštus žmogus gyvenime, bet jį labai myli vaikai.
N:Ar turėjai erotinių fantazijų ne apie savo žmoną?
R: Žinoma.
V.Saldžiūnas: Buvo provokacinis klausimas, bet prisipažinote vyriškai, kad būna, ir tai natūralu.
N: Ar tau patinka mano šukuosenos stilius?
R: Ne, bent šiuo metu. Prieš tai buvo geriau.
V.Saldžiūnas: Va čia galvojo meluoti ar nemeluoti, kaip pasakyti, kad neįžeistų.
R: Tiesa, nes žinojau, kad atsakymas sudėtingesnis nei tik taip arba ne. Man anksčiau labiau patiko. Gal dėl to, kad man patinka intensyvi spalva, o jam labai tinka akcentai. Nėra jis pats gražiausias bičas žemėje, bet, kai pasirenka tinkamus akcentus, tai jam žiauriai tinka. Kai jis ima blukti, tai man atrodo nuobodžiai. Trūksta ugnelės. (N: Ugnelės jam trūksta...)
V.Saldžiūnas: Užkabinote jūs jį pagal reakcijas.
N: Ar norėtum ką nors pakeisti savo išvaizdoje?
R: Taip, o taip. Kokius dar du litrus riebalų, susitvarkyti kreivą nosį. Ką mes dar kalbėjome? Pagurklį nusiurbti. Penį pasididinti kokius keturis kartus. Pasidaryti tokią korekciją, kad sportuot niekada nebereikėtų. Dar plaukų, nes labai plinku, nors daktaras sakė, kad neplinku, bet jis išsigalvoja, nesupranta, ką sako. (juokiasi)
N: Ar norėtum ką nors pakeisti savo vedybiniame gyvenime?
R: Taip. Tiesioginio atsakymo neturėjau, bet žinojau, kad jei būčiau sakęs ne, tai būčiau pamelavęs. Yra tam tikrų asmeniškų dalykų. Nežinau, ar galėčiau įvardyti vieną, bet tikrai kažkas yra. Gal susiję su vaikais, su laiku santuokoje.
Yra dalykai, kurie nuo mūsų nepriklauso. Mes gailimės, kad negalėjome susilaukti vaikų daug anksčiau. Turėjom tą delay, kai jau buvome daug visko išbandę ir negalėjome pastoti. Jei būčiau sakęs ne, būčiau pamelavęs, nes yra dalykų, kurių norėjome kiek kitokių.
N: Ar su daug stereotipų susidūrei dėl to, kad esi dizaineris?
R: Taip.
V.Saldžiūnas: Tikrai matoma, kad klausimas iškėlė daug problemų ar ko. Su daug stereotipų susidūrėte. Daug apmąstymų reikalauja.
R: Taip. Labai plati tema ir daug tų stereotipų be galo. Pradžioje labai nefainų ir nesmagių, o po to jau atsibodusių ir, kaip Naglis sakė, jie kaip vanduo nuo žąsies – nebeįdomu ir nebekreipi dėmesio. Dažniausiai, kai kažkas prasižioja ir pasako kažką stereotipiško apie sritį, apie kurią nenusimano. Supranti, kad žmonės labai neišprusę tame, ką bando komentuoti, ir jau nebesigilini.
Tikriausiai, labiausiai gajus stereotipas apie orientaciją. Buvo tokia istorija mokykloje. Turėjome vaidybinį spektaklį šeštoje ar septintoje klasėje. Labai juokinga, kad taip sutapo, jog man buvo paskirta vaidinti dizainerį. Tiesą pasakius, tai dabar galvoju, koks absurdas, kad tokio lygio spektaklius šeštokai turėjo daryti. Bet buvo. Kai grįžau ir papasakojau mamai, tai ji labai susinervino ir supyko, nes mokytoja prašė manęs vaidinti labai manieringai. Kai buvau vaikas, tai nelabai supratau, bet mama iš pasakojimo iš karto suprato, apie ką kalba. Niekas nesako, kad tai gerai ar blogai, bet, kai yra švietimo trūkumas, yra dalykai, su kuriais vaikai dar nesusipažinę, o aš dar tada nelabai žinojau. Tai labai stereotipiška, kad mokytoja prašo dizainerį vaidinti kaip gėjų. Tai šitas visus mados kūrėjus persekioja.
Dar, kaip taisyklė, dizaineris turi būti žmogus be šeimos, propaguojantis ne „krikščioniškų“ vertybių šeimos gyvenseną ir visa kita. Pradžioje buvo nesmagu, o po to jau kažkaip važiuoja ir važiuoja tas traukinys.
N: Ar esi kada nors pardavęs savo sukurtą drabužį, kuris tau pačiam nepatiko?
R: Taip.
N: Ar yra apie tave sklandančių gandų, kurie tave erzina?
R: Ne. (N: Nes tie gandai yra tiesa) Galimai. Bet tokių nėra, nes prie visko pripratau ir man tai nebedaro įtakos. Kartais gal, kai liečia artimus šeimos narius. Viena sekėja neseniai parašė labai nemalonią žinutę, susijusią su mano šeima. Tai ne tiek gandas, kiek nemalonu, žeidžia ir nesmagu. Bet net neerzina. Paskaitai ir pasijuoki, kad žmonės tokie kvaili ir tiki bei skleidžia tokius dalykus. O iš kitos pusės, kaip ir visiems pramogų versle, kai kurie gandai tik į naudą.
N: Kartais ir pačiam reikia pakurstyti tą židinį.
R: Mes mokomės iš geriausių – Paris Hilton ir Kim Kardashian.
N: Ar esi pavogęs idėjų iš kitų dizainerių ir jas pateikęs kaip savo?
R: Ne. Bet esu pavogęs spalvinimo knygutę netyčia.
N: Aš esu pavogęs vaikystėje kramtoškę. Labai bijojau. Galvojau pagaus ar ne, bet nepagavo. Labai smagu buvo.
V.Saldžiūnas: Jūs kažkaip išsiplėtėte apie savo gyvenimą, bet savotiškai žiūriu, kad jus kažkaip palietė. Nemelavote, bet jautriai buvote paliestas.
R: Taip, nes buvome vieną kartą apkaltinti plagijavimu kaip mados namai. Įvairių prekių, suknelių. Tai, kai žinai, bandai galvoje viską prasukti. Žinai atsakymą stabilų, kaip yra, bet bandai vis tiek galvoti, nes tiek daug visi rašė, tai ir jauduliukas.
N: Ar dar kartą įsivertumei auskarus į lytinį organą ar į spenelius?
R: Žinoma, jei tik būtų vietos. (N: Ta prasme?) Buvo labai didelis auskaras praeitą kartą ir nebeliko vietos. Oda išplyšo. Vyriškas organas turi pasaitėlį ir jei dar priveri per daug auskarų, tada skylės užauga, o pasaitėlis nuplyšta. Žodžiu, nebetenki vieno ploto auskarams. Nukraujavau 200 ml kraujo, bet vietos auskarams nebeliko.
R.Kalinkinas prisipažino, kad per testą norisi sėdėti ramiai, nes atrodo, kad sėdi elektros kėdėje. Sunkiausia buvo, kad nežinojo, ko paklaus, o norėjosi sugalvoti atsakymus į priekį. „Strateguoju į priekį“, – savo taktiką išdavė dizaineris.
V.Saldžiūnas atreipė dėmesį, kad, lyginant su Nagliu, dizaineris buvo ramesnis, atsakymai tikslūs ir greiti. Poligrafologas pabrėžė, kad Robertas stengėsi nemeluoti, nors kai kurie klausimai ir buvo jautresni, surišti su prisiminimais.
Visos reakcijos, pasak specialisto, buvo normalios. „Buvau geriausias melagis šeimoje ir mokykloje, tai žinojau, kad viskas bus gerai“, – poligrafologo išvadomis nenusistebėjo R.Kalinkinas.
