LNK „Šokių revoliucijos“ vedėja Indrė Kavaliauskaitė apie naują veiklą papasakojo ir 15min. Moteris neslėpė džiaugsmo, kad gavo galimybę vesti būtent šokių projektą – ši veikla jai itin maloni.
„Labai patinka ir labai džiaugiuosi, nes manau, kad Lietuvos televizijose labai trūko šokių ir jų pasiilgusi ne tik aš, bet ir televizijos žiūrovai“, – sakė I.Kavaliauskaitė.
Anksčiau pramoginiai šokiai buvo neatsiejama moters gyvenimo dalis. Dabar šia veikla ji nebeužsiima, tačiau paklausta, ar nenorėtų atsidurti kitoje barikadų pusėje ir dalyvauti projekte, o ne jį vesti, Indrė patikino, kad gerai jaučiasi ten, kur yra dabar.
„Šokiai visada buvo ir bus mano širdies silpnybė, tad buvimas čia – ne darbas, o malonumas. Šiandien esu laiminga galėdama būti šalia šių talentingų šokėjų, ir džiaugiuosi, kad pagaliau pagrindinis dėmesys nukreipiamas į juos, kad scenoje jie yra pagrindiniai, o aš galiu mėgautis tuo vaizdu, kurį jie dovanoja“, – pasakojo I.Kavaliauskaitė.
Nors šokius Indrė dievina, vis dėlto ji patikino pati neskatinsianti šiuo keliu pasukti savo atžalų. Anot Indrės, ji stengsis įsiklausyti į pačių vaikų nuomonę ir pasirinkimus.
„Man atrodo neteisinga galvoti, ko savo vaikams norėtų tėvai. Vaikai turėtų norėti patys, tai aš labiausiai noriu, kad jie turėtų savo nuosavų norų, o aš jau stengsiuosi jiems padėti. Man ir čia be galo įdomu žiūrėti į šokančius vaikus – atrodo, už kiekvieną dalyvį sergu kaip už savo šeimos narį“, – šyptelėjo Indrė.
Kadangi filmavimai vyksta jau ne pirmą dieną, Indrė spėjo susidaryti įspūdį ir apie projekto dalyvius. Ji neslepia jau turinti ir ne vieną favoritą, tiesa, džiaugiasi, kad nereikia jų vertinti – tą daro meistrai, o jai tenka tik džiaugtis dalyvių sėkme arba liūdėti drauge su jais.
„Daug kas jau nustebino, bet tuo pačiu žinau, kad su kiekvienu nauju pasirodymu pamatysiu vis kažką naujo ir bus vis daugiau netikėtumų. Nežinau, kuo tai baigsis – jeigu tokia gera pradžia, tai galiu tiktai įsivaizduoti“, – įspūdžiais dalijosi Indrė.
Projekto „Šokio revoliucija“ filmavimo užkulisiai – galerijoje:
Vis dėlto ji įsitikinusi – šiandien šokėjams nustebinti žiūrovus darosi vis sunkiau ir sunkiau. Todėl Indrei džiugu, kad jie neina lengviausiu keliu.
„Norėčiau pasidžiaugti jų kūrybingumu, nes dabar labai daug kas lengvai pasiekiama internetu – gali matyti geriausius pasaulio pasirodymus, geriausius šokėjus. Mes įvairiems pasirodymams tapome šiek tiek išrankūs, tai tikrai džiaugiuosi, kad šiame projekte dalyvauja dalyviai, kurie net priverčia išsižioti“, – pasakojo I.Kavaliauskaitė.
Indrė laiminga ir dėl to, kad dirba su savo sritį išmanančiais kolegomis. „Sutariame puikiai, jie visi yra mano seni bičiuliai – kaip paskaičiavome, susitikome po šešerių metų“, – nusijuokė ji.
Vienu iš projekto meistrų tapęs Naglis Bierancas 15min sakė, kad jį labiausiai žavi dar neatrastų talentų pasirodymai – jis jų laukia su nekantrumu.
„Kadangi pats labai stipriai gyvenau šokių pasaulyje, pažįstu daug žmonių, bet jie yra tos vadinamosios mano kartos atstovai, Tad įdomu pamatyti, kokia ta naujoji karta, kurios aš dar iki galo nežinau. Ir ji labai mane stebina – ateina 12-13 metų žmonės ir jie jau dabar yra techniškai geri. Tai galvojam – kas bus, kai jiems bus 25-eri?“, – įstebėjosi N.Bierancas.
Tiesa, Naglis atskleidė, kad karts nuo karto tenka vertinti ir pažįstamus., pavyzdžiui, tuos, su kuriais teko anksčiau kartu šokti. Tačiau paklaustas, ar jų atžvilgiu nėra subjektyvus, jis tai griežtai paneigė.
„Aš stengiuosi vertinti tai, ką matau dabar, ir negalvoti apie tai, ką žinau ir esu matęs praeityje. Mes vertiname šį pasirodymą ir tas svarbiausia, nes ir žiūrovas matys būtent tą momentą – niekam neįdomu, kad mes šokome spektaklyje, nors aš ir žinau, kad tas žmogus gali geriau. Vertiname tai, ką dalyviai parodo čia ir dabar, bet fakto, jog pažįstame, neslepiame“, – pasakojo Naglis.
O ar matant baleto šokėjų pasirodymus Nagliui nesinorėtų grįžti į baleto pasaulį?
„Chebra tempia mane už liežuvio – sako, nejauti nostalgijos? O aš atšaunu – tylėkit, nenoriu prisiminti. Yra, yra truputį – žiūri ir kūnas įsitempia. Žiūrovai gal to nematys, bet kai tu stebi, kaip žmonės šoka, kartais nevalingai jaučiu, kaip visas mano kūnas įsitempinėja“, – neslėpė N.Bierancas.
Naglis taip pat sutinka, kad pastaruoju metu Lietuvoje jautėsi šokių projektų trūkumas. O ir anksčiau rodyti orientuodavosi tik į vieną žanrą.
„Labiausiai trūko tokių, kur galėtų pasirodyti visų žanrų šokėjai, nes vienu metu daug metų iš eilės per televiziją šoko tik pramoginius šokius. Na, o čia gali pasirodyti visi – skirtingo amžiaus, skirtingo žanro, ir profesionalai, ir mėgėjai“, – pasidžiaugė „Šokio revoliucijos“ meistras N.Bierancas.
Šiame projekte be Naglio Bieranco meistrais dar dirba ne tik pora scenoje ir gyvenime šokio mokyklos „Low Air“ įkūrėjai Laurynas Žakevičius ir Airina Gudait, bet ir specialiai iš JAV atvykusi Iveta Lukošiūtė.
„Pirmas žmogus, apie kurį pagalvojau, buvo Iveta. Šovė mintis, kad būtų faina, jei pavyktų, ir kai jai parašėme, ji iškart atsakė, kad jai labai įdomu. Tai labai džiaugiamės, kad ji čia yra ir dėl projekto grįžo iš Niujorko“, – sakė projekto prodiuseris Gediminas Jaunius. Jis neslepia, kad atrinkti žmones, kurie užims meistrų kėdes, nebuvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
O kaip iš konkurentų televizijos sekėsi persivilioti I.Kavaliauskaitę? „Nesudėtingai, nes šokiai turi savo magijos.. Kai pasakai, koks tai projektas, visi reaguoja labai panašiai – išpūstomis akimis“, – teigė Gediminas.
Pasiruošimas projektui užtruko apie keturis mėnesius. Viskas filmuojama iš anksto dėl sudėtingo formato, o rezultatą per televiziją bus galima išvysti rudenį. Anot G.Jauniaus, tai ir vienas brangiausių kada nors įgyvendintų televizinių projektų Lietuvoje, o mūsų šalis yra pirmoji Europoje, kuri įgyvendina šią franšizę, sukurtą Kanadoje.
Projekte naudojama ir inovatyvi filmavimo technika. Į Lietuvą atkeliavo speciali vaizdo technika, daugiau nei 100 kamerų, kurios filmuoja unikalų projektą, arenoje dirba televizijos profesionalai iš Monrealio Kamerų ir montuotojų dėka ir galima pamatyti „revoliuciją“ – įspūdingiausią dalyvio pasirodymo vietą 360 laipsnių kampu.
„Techniką turėjome apdrausti, nes visos tos kameros atvežtos iš Kanados, kur ir buvo sukurtos. Draudimo vertė – 2 milijonai eurų. Kameros iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip „GoPro“, bet tai ne jos“, – projekto užkulisius atskleidė G.Jaunius.