Martynas 2020-uosius prisimena kaip skaudžiausius muzikos bendruomenės nariams. Nebelikus gyvų koncertų, savo pasirodymus jiems tenka atlikti internetu.
Visgi net ir tokioje situacijoje jis rado, kuo džiaugtis – išmoko naudotis technika, investavo į geresnės kokybės kameras. O sumontavus galutinį rezultatą, medžiagą siunčia į Vokietijos rinką. Beje, keli užsakymai yra ir čia, Lietuvoje. Tačiau tai tikrai nėra pagrindinė jo veikla – dabar jis stengiasi daugiau laiko skirti sau.
„Nuo pirmojo karantino pradžios laiką gerai išnaudojau asmeniniam tobulėjimui. Nudažiau laiptinę, daugiau laiko skyriau auginamiems augalams terasoje. Beje, auginau ir pomidorus, ir žemuoges, ir hortenzijas“, – prisiminęs pasakoja M.Levickis.
Apie šias veiklas jis galvojo jau seniai – kaip pats sako, jam jų paprasčiausiai trūko. Viską atlikęs taip, kaip pats norėjo, dabar sako besijaučiantis laimingas. Įprasmino save ne tik kaip muzikantą. Todėl nestebina ir tai, kad naujausia veikla Martyno širdį dar labiau pradžiugino. Pasirodo, jis įgyvendino seną svajonę – tapymą.
Netikėtai užgimęs talentas – abstraktaus meno tapymas
Mokykloje Martynas menu pernelyg nesižavėjo. Šis susidomėjimas atsirado tik vėliau, naršant interneto platybėse. Būtent ten jis atrado abstraktų meną, o susižavėjęs suprato, kad šis laikotarpis bus pats tinkamiausias įgyvendinti seną svajonę.
„Ilgą laiką norėjau tapyti ant drobės, sužinoti, ar man tai išeina. Taip pat norėjau išsiaiškinti, ar tai man patinka. Todėl įsitikinęs, kad išeina, toliau tuo ir užsiimu. Tokia idėja negimsta iš ilgesio ar kokios nors liūdnos emocijos. Tai yra laikotarpis, kuris lieka man, kai dabar praktiškai nekeliauju, daug mažiau koncertuoju ir save bandau giliau išreikšti“, – atskleidžia jis.
Dabar kiekvieną užgimusią mintį jis stengiasi parodyti ant kuo didesnės drobės. Ir nors mano, kad kai kam tai skambės kaip manija, juolab, kai Martynas nėra dailininkas, tačiau jis į tai stengiasi žiūrėti kaip į žaidimą. Jei dėl to nepasiseks, jis sako jokių tragedijų nekelsiantis.
„Taip mąstydamas sau leidžiu improvizuoti, nes aš jokių tapymo mokslų nesu baigęs. Leidžiu rankai laisvai interpretuoti savo mintį. Noriu, kad tapymas būtų paprasčiausias žaidimas be jokių iškeltų tikslų. Tiesiog pažiūrėsime, kas išeis, o jei neišeis, tai nieko tokio. Nekeliu jokių problemų ar tragedijų. Niekas už nugaros nestovi ir nevertina“, – įsitikinęs Martynas.
Visiškai pasinėręs į naują sritį muzikantas sako nesiekiantis tapyti portretų. Jo manymu, tam reikėtų specialiai pasirengti. Tad jis kol kas ketina likti tik prie modernaus meno.
„Aišku, galima ir pačiam pradėti tapyti, bet aš tikrai žinau, kad to padaryti nesugebėčiau. Na, net ir nenorėčiau. O kadangi mano sienos buvo pasipuošusios moderniu bei abstrakčiu menu, tai nusprendžiau taip tapyti ir pats. Ir galiausiai taip nutiko, kad atsirado vienas, vėliau trečias, na, ir penktas nutapytas darbas“, – džiaugiasi M.Levickis.
Kitus darbus jis ketina išsiųsti artimiausiems draugams. Kadangi šis laikotarpis gana nelengvas, ne viskuo spėta pasirūpinti, jis sugalvojo smagią staigmeną. „Pradėjęs tapyti, pagalvojau, kad tai galėtų būti graži kalėdinė akcija. Visiems savo artimiesiems, draugams padovanočiau po tokį paveikslą“, – idėja dalijasi Martynas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Užsisakę picą nenustebkite išvydę garsias seses: kodėl B.Nicholson stojo į maisto išvežiotojų gretas?
TAIP PAT SKAITYKITE: Teatrą unikaliai išsaugoti bandanti R.Dominaitytė: „Dažnai nepamatome, kad pagalbos reikia mūsų artimiausiems“
Kalėdos su drauge ir daug nežadantis pavasaris
Ir galiausiai valdžios reikalavimo per šventes likti tik su vieno namų ūkio nariais muzikantas sąžiningai laikysis – Kalėdas jis sutiko Vilniuje. Visi jo artimieji, kurie gyvena Šiauliuose arba aplinkui juos, taip pat šventes sutiko atskirai. Tačiau vienas Martynas tikrai neliko, jo kompaniją palaikė draugė. Visgi apie antrąją pusę akordeonistas vengia kalbėti.
„Esu žmogus, kuris nemėgsta daug atvirauti apie savo asmeninius santykius, bet kartu jau esame kurį laiką, todėl šventes sutikome drauge“, – sako M.Levickis.
Visgi po šventinio šurmulio ir vėl laukia nežinomybė – Martynas dar nežino, kaip jo karjera susiklostys pavasarį. Jis klausia – kas bus, jei ši situacija užsitęs ne vienerius, o net penkerius metus?
„Mes nežinome, į kurią pusę viskas nukryps. Aišku, matosi, kad yra kontrolė ir stengiamasi kiek įmanoma viską sustabdyti. Atsirado vakcina, bet neseniai atsirado ir žinia, kad virusas mutuoja. Tai kiek kartų taip nutiks? Kiek kartų mums reikės vakcinos?
Nenuostabu, kad tai sukelia tam tikrų minčių. Atsiranda nerimas, nes neaišku, ką reikės daryti su sava profesija“, – baiminasi Martynas.
-
Andrius ir Vaida Rimiškiai įkūrė šeimos verslą: pardavinės žmonos siūtus paltus
-
Užsidarė legendinis I.Marozienės restoranas: „Neįsivaizdavau, kad taip nutiks. Tai karas kita forma“
-
Erica ir Jurgis Didžiuliai siūlo naują virtualią veiklą šeimoms karantino metu – „Šeimyninį greituką“
-
I.Budrienei karantinas kirto skaudžiai: teko uždaryti barą, o viešbutis veiklos vis dar nepradėjo
„Būtent muzikinė industrija, kultūra patiria didžiulį nuosmukį. Mane šiek tiek liūdina, kad kitų profesijų atstovai savo darbus gali dirbti iš namų – jiems per daug gyvenimas nesikeičia.
Aišku, visi išgyvename įvairius psichologinius dalykus dėl šios pandemijos, bet muzikantų bendruomenė ir visa renginių bendruomenė, koncertų industrija, manau, išgyvena nepalyginamą šoką, kai iš viso nieko nevyksta“, – liūdesio neslepia Martynas.
