Idėja kurti kostiumus gimė maratono metu
Link spalvoto kostiumų pasaulio Miglę Keturkienę pastūmėjo prieš daugiau nei 10 metų įkurtas Vilniaus „Velomaratonas“. Mergina rungėsi tarp aistringiausių dviratininkų, tačiau per pirmą važiavimą jai pritrūko įvairovės. Todėl jau kitais metais sumanė maratone pasirodyti itin ryškiai – kailiais puoštu rožiniu dviračiu.
„Pirmaisiais metais važiavau tik kaip paprasta dviratininkė, bet labai liūdna važiuoti tris ratus, apsisukti ir pasiekti finišą. Todėl kitais metais mano dviratis buvo rožinis, pūkuotas, su kailiu ir pati buvau rožinė“, – prisimena Miglė.
Po šio ryškaus merginos pasirodymo kiekvienais metais maratonas sulaukia vis daugiau įvairiausiais kostiumais apsirengusių dviratininkų. Net buvo įkurtas stilingiausio dviratininko prizas, kurį Miglė laimėjo kelis kartus.
„Na, iš tiesų esu laimėjusi ne vieną sykį. Tačiau juk negali laimėti tas pats žmogus kiekvienais metais. Nes ir kiti žmonės pradėjo puoštis su kostiumais. Taip tikrai kur kas įdomiau ir smagiau“, – šypsosi ji.
Nuo tada mergina vis dažniau pasirodo su anime, „Marvel“ ir kitų populiarių kino visatų, žaidimų herojais. Tačiau ji nėra itin didelė šių personažų gerbėja, tiesiog kiekvieną kartą mėgsta nustebinti vis nauju įvaizdžiu.
„Aš turiu tokią nuostatą – jei vieną kartą pasidarai vieną kostiumą, tai jau antrą kartą turi pasidaryti kokį nors kitą. Man norisi į skirtingą renginį eiti vis su kitu personažu. Nebent kurį nors patobulinti. Pavyzdžiui, vieną kartą pasirodžiau su Daenerys iš „Sostų karų“ 7 sezono, o vėliau iš 8 sezono – apranga skyrėsi, bet personažas išliko tas pats“, – paaiškina M.Keturkienė.
Dar daugiau Miglės Keturkienės kostiumų – galerijoje:
Medžiagų ieško paprastose parduotuvėse
Prie kiekvieno kostiumo Miglė praleidžia daug valandų, o kartais net ir dienų. Tačiau tai jai nuovargio nesukelia, o atvirkščiai – jaučia malonumą, kai įdedamos pastangos ir įgyvendinama idėja. Daugiau vargo sukelia tik medžiagų ieškojimas, kurių, deja, bet Lietuvoje yra kur kas sunkiau rasti.
„Daugiausiai darbo užtrunka pats galvojimas, kaip reikės tą kostiumą padaryti. Pavyzdžiui, darant „Wonder Woman“ kostiumą, reikėjo apgalvoti visus atributus – skydą, iš ko jį būtų galima pagaminti. Visgi čia Lietuva, o ne Amerika ar Didžioji Britanija, kur galima rasti specialias cosplay parduotuves, kur tiesiog gali nueiti ir nusipirkti visko, ko tau tik reikia.
O mes tikrai neturime tokių parduotuvių. Reikia nuolat galvoti, kur gauti medžiagų. Aišku, turime statybinių prekių parduotuves, kuriose galima surasti visai neblogų dalykų. Taip pat yra ir kitos parduotuvės. Visą laiką, kad ir kur beeitum, galvoji apie kostiumą, žiūri prekes, kas galėtų labiau tikti ir panašiai“, – išradingas alternatyvas atskleidžia Miglė.
Kartais medžiagų ji ieško internetinėse parduotuvėse. Iš užsienio užsakomos prekės, kad ir kokios būklės, kaip ji sako, taip greitai neatkeliauja, tad ir sulaukti kartais nepavyksta.
„Keliauja pora mėnesių, bet vėlgi turi iš anksto užsakyti, kad gautumei laiku. Pavyzdžiui, buvau užsisakiusi EVA putas, iš kurių galima pagaminti tikrai nemažai dalykų. Jos minkštos, galima jas įvairiai formuoti.
Tad pasikartosiu – darbo tikrai daug, reikia ir laiko pasilikti viskam pabaigti. Kartais kiti žmonės galvoja, kad per kelias dienas galima viską spėti pasidaryti, bet tikrai ne“, – pasakoja M.Keturkienė, pridurdama, kad pasiruošimo laikas priklauso ir nuo kostiumo kokybės, ir jo sudėtingumo.
Naujas renginys – dar naujesnis personažas
Miglės nauji personažai jos šeimos narių jau nebestebina. Mergina juokiasi, kad dabar net nežino, kas jiems galėtų tapti staigmena. Todėl ji kartais jaučia ir tam tikrą spaudimą, nes vis iš naujo bando save perspjauti.
„Net visi tie patys žmonės, kurie mane žino, visada tikisi, kad kitais metais ką nors padarysi daugiau, labiau, geriau. Todėl ne tik palaikymą, bet ir šiokį tokį spaudimą jaučiu iš aplinkinių. Darbe mane irgi visi kolegos žino. Mėgstu per Helovino, Užgavėnių vakarėlius pasirodyti su savo kostiumais. Anksčiau dar būdavo ir darbo vakarėliai. Ten irgi visko būdavo.
Kai dar nebuvo karantino, bendradarbiai laukdavo ir sakydavo – įdomu, kaip šį kartą Miglė ateis apsirengusi. Toks požiūris, žinoma, skatina tobulėti. Visi kostiumai padeda įgauti įgūdžių. Kiekvieną kartą išeina vis geriau“, – džiaugiasi mergina.
Jos vyras taip pat padeda išspręsti iškilusius techninius klausimus. Pavyzdžiui, jam puikiai sekasi išpjauti medžiagas ir tinkamai apskaičiuoti jų matmenis.
„Mano vyras man kartais tikrai labai padeda. Pavyzdžiui, „Velomaratone“ kartą dariau raketą, o kitais metais važiavau su didele suknele, apglėbiančią visą dviratį. Tad reikia apskaičiuoti, kad ir tas pats vairas reguliuotųsi, galėčiau įtilpti ant dviračio bei laisvai minti pedalus“, – atskleidžia Miglė.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Cosplay“ kostiumų kūrėjas Jonas Zibartas: „Žmonių dėmesys yra produktas“
TAIP PAT SKAITYKITE: Išradingumui nėra ribų: „Comic Con Baltics“ dalyvių stilius stebino net ir visko mačiusius
Įvaizdį tobulina ir paskutinę naktį
Merginą kartais piktina tik kai kurių žmonių komentarai, kurie išvydę galutinį rezultatą, sako, kad viskas labai paprasta. Tačiau net ir paprastas vaizdas reikalauja daug pastangų ir įgūdžių. M.Keturkienė neslepia, jog net ir šios pastangos kartais nueina perniek, kai pasirodymo metu kruopščiai gamintas atributas ima ir sulūžta.
„Būna, kad planuoji, bet visiškai ne taip išeina. Dariau žaidimo „The Witcher“ personažą Ciri iš medžio drožtą kardą. Kardas buvo tuo įdomus, kad jis vienoje vietoje, prie pat rankenos yra gerokai suplonėjęs.
Ir kaip tik ėjau atlikti savo pasirodymo, kuriam reikėjo dviejų pagalbininkų – priešų. Vienas iš jų sakė, kad nebijočiau ir kovočiau normaliai, su jėga. Galvoju, na, gerai. Pradėjau pasirodymą ir į jo pabaigą mano kardas tiesiog sulūžo. Žinoma, nepasimečiau ir užbaigiau pasirodymą, bet pabaiga buvo netikėta tiek man, tiek žiūrovams“, – prisimena Miglė.
Tokiais atvejais, kaip sako mergina, negali būti 100 procentų įsitikinęs, kad viskas pavyks kaip pavyko repetuojant.
Todėl ji turėjo ir tokių momentų, kai iki renginio likus dienai, teko plušėti per naktis, kad būtų pasiektas galutinis variantas.
„Taip nutiko, kai dalyvavau Rygoje su Daenerys kostiumu – odiniu paltu. Vis dėlto medžiaga nebuvo gera, nes ji man labai sunkiai siuvosi, daug vargau ir iki renginio teko visą savaitę paskirti siuvimui.
Renginys buvo šeštadienį, tad reikėjo viską suspėti iki penktadienio vakaro, kuomet turėjau išvažiuoti. Bet galiu pasidžiaugti, kad nors pasiruošimas truko iki pačios paskutinės minutės, viską spėjau, o pats rezultatas tikrai nenuvylė“, – pabrėžia ji.
Kas slepiasi už ryškiausių Miglės kostiumų?
Vis tik kostiumai nėra pagrindinis Miglės užsiėmimas, ji turi ir kitą gyvenimo pusę – dirba Lietuvos teismo ekspertizės centre. Kaip pati juokauja, naktį ji įsikūnija į pasaulį gelbstintį Bruce'o Wayne'o personažą Betmeną, o dieną tampa paprastu žmogumi, užsiimančiu įprastais dalykais.
Kuklia save laikanti mergina darbe ekstravagantiškai nesirengia. Ji sako, kad dirba viešojoje įstaigoje, kurioje dera ir rengtis atitinkamai. Tačiau darbas, kuriame atlieka lingvistines ir rašysenos ekspertizes, Miglę džiugina.
„Iš pažiūros darbas toks – tiesiog atsisėdi, atidirbi ir atsistojęs išeini. Bet mano darbas nepasakyčiau, kad yra eilinis, nes tyrimo objektai yra gana įvairūs. Pavyzdžiui, internetiniai komentarai, garso įrašai, įvairūs straipsniai, taip pat padedame tyrėjams išaiškinti kai kurias nusikalstamas veikas, tokias kaip, šmeižtas, grasinimas ir panašiai.
O po darbo visi mano užsiėmimai, persirenginėjimai kostiumais yra tarsi kaip tokia atsvara mano kasdienybei. Cosplay man tuo ir patinka, kad čia nėra griežtų taisyklių. Gali daryti ką tik nori“, – sako Miglė.
Negana to, ji dar spėja savanoriauti Lietuvos kariuomenėje, o iki karantino buvo subūrusi merginų šokių grupę. Dabar likus tik savanorystei, dalį vakaro paskiria padėti atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centre vykdomas pirminės koronavirusu sergančių asmenų apklausos procedūras.
„Turiu tokią nuostatą, kad gyvename tik vieną kartą. Ir jei yra noro, turi daryti tai dabar, nes kitos progos gali ir nepasitaikyti. Jeigu tik yra galimybė, turi ją išnaudoti, nes kitą kartą jos nebebus. Aš kartais galvoju, kad esu kaip koks Jimas Carrey iš filmo „Jis sako „Taip!“. Nes kada gausi patirties, pagyventi, jeigu ne dabar“, – teigia M.Keturkienė.