Darbo pasiūlymas, kaip juokiasi Tatjana, nukrito netikėtai. Dalyvaudama grožio konkursuose moteris kreipdavosi į Kaune drabužių saloną „D’Dress“ turinčią Daivą Šimkevičienę, kuri pagelbėjo renkantis progines sukneles. Šio salono sukniomis T.Lavrinovič puošdavosi ir renginiuose, fotosesijose. Ilgainiui draugystė peraugo į pasiūlymą bendradarbiauti.
Salono savininkė T.Lavrinovič pasiūlė tapti bendraturte ir vadovauti salonui Vilniuje. Ilgai nedvejojusi tituluota gražuolė sutiko, žinoma, tokiam sprendimui pritarė ir jos šeima.
„Kadangi Daiva negali kiekvieną dieną važiuoti iš Kauno į Vilnių, nes turi daug klienčių, jai reikėjo stiprios kolegės, su kuria galėtų dirbti ir rūpintis salonu. Labai apsidžiaugiau gavusi jos pasiūlymą, nes šis salono vardas žinomas Europoje, apie jį visi atsiliepia labai teigiamai“, – pasakojo Tatjana.
Iki salono atidarymo paskutinius mėnesius jau skaičiuojanti T.Lavrinovič sako vis dar turinti labai daug darbų. Reikia ne tik pabaigti įrengti patalpas, sulaukti užsakytų vestuvinių bei proginių suknelių, bet ir sugalvoti, ko gi Lietuvoje dar trūksta klientėms, ką naujo jos galėtų įsigyti salone. Galbūt ateityje bus galima pasiūlyti drabužių ir jaunikiams.
„Norime, kad nuotakos būtų laimingos, pasirinkusios vienintelę suknelę, svarstome ir apie jaunikių drabužius, kodėl gi ne“, – šypsosi Tatjana.
Pasiteiravus, kaip sekasi suderinti darbus ir šeimyninį gyvenimą, moteris sako, kad viskas vyksta lyg sviestu patepta. Vaikai jau paaugę, eina į mokyklą, yra savarankiški ir gali savimi pasirūpinti, tuo metu ji gali imtis naujų darbų. O jei ir pritrūks laiko, šalia jos visada bus vyras, kuris pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką.
„Kai turėsiu daugiau klienčių, vyras sakė padės. Su vaikais, žinoma (juokiasi). Aišku, su iškilusiomis problemomis padės susidoroti ir Daiva“, – pasakojo Tatjana.
Žinoma, moteris neslepia, kad iš pat pradžių priimti darbo pasiūlymą buvo nedrąsu. Vis dėlto artimųjų palaikymas padėjo apsispręsti. Kaip pati sako, padės ne tik vyras, bet ir Lietuvoje gyvenanti dvidešimtmetė dukterėčia, Kšištofo tėvai. O kai artimieji gelbėja, net apie auklę nebereikia galvoti.
„Prieš tai turėjau auklę, bet dabar ji pas mus nebedirba, nes vaikai užaugo, ant rankų jų nebereikia ieškoti. Jei nespėju paimti iš mokyklos, jie patys žino, kaip pareiti namo, – sako Tatjana ir priduria, kad sprendimą grįžti į darbus priėmė kartu su visa šeima. – Mes visi kartu sutarėme, kad mamai reikia dirbti, nes namuose sėdėti ir vien vaikais rūpintis neįmanoma. Pasiilgstu darbų, manau, kad reikia ir vaikus šiek tiek paleisti, mokyti juos savarankiškumo.“
Visgi apie bendro verslo idėją Tatjana sakė niekada nė negalvojusi. Ji svajojo tapti politike, o Rusijoje jos laukė geras darbas, kurio moteris atsisakė dėl šeimos: „Kai man buvo 20 galvojau, kad dirbsiu darbą, susijusį su politika, baigiau istoriją ir politologiją. Mamai buvo šokas, kai pasakiau, kad išvažiuoju su vyru iš Rusijos“, – juokiasi T.Lavrinovič.
Tokį sprendimą priimti nebuvo lengva, ypač kad žinojo, jog Lietuvoje eiti politikės keliu nepavyks.
„Šioje srityje reikia kalbėti ir rašyti be klaidų, manau, kad Lietuvoje užtenka žmonių, kurie gali tai daryti geriau ir duoti daug daugiau nei aš“, – prisipažino Tatjana.
Į verslą Tatjana ruošiasi įsisukti palengva, žada daug mokytis, tad ir apie didesnius užmojus kol kas nekalba. Kaip pati sako, dabar jos visos mintys yra apie gruodžio mėnesį duris atversiantį saloną ir pirmuosius užsakymus: „Tad jau galima užsisakyti pasimatymą su manimi“, – nusijuokia Tatjana.